Ar galite įsivaizduoti, jog stebėdami šiuolaikinio šokio pasirodymą patirtumėte kūno nesvarumo būseną? Arba sėdėdami specialiai sukonstruotoje, subtiliomis choreografinėmis trajektorijomis judančioje kėdėje galėtumėte atlikti pasirodymą kartu su šokėjais scenoje. Būtent taip įtraukti žiūrovus į stebimą sceninį vaizdą siekia Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto suvienyta technologijos mokslų ir skirtingų meno šakų specialistų komanda.
Lietuvos mokslų tarybai inicijavus naują kultūrinės plėtros programą nuo 2013 m. rudens specifinio tarpdalykinio performanso, arba, tiksliau, robotinio šokio atrakciono, plėtojimu ir realizavimu rūpinasi inžinieriai, šokio kritikai, kompozitoriai, programuotojai, neurologijos specialistai, dizaineriai ir kitų sričių žinovai.
Menas, įtraukiantis visą kūną
Naują mokslinių tyrimų, jų pritaikymo ir sklaidos tradiciją Lietuvos moksliniame kontekste ir meninio praktinio tyrimo metodologiją, kai eksperimentuojama su įvairių mokslo sričių žiniomis, pasiūlė ir inicijavo menininkas Julijonas Urbonas. Dizaino srities meno studijas Lietuvoje baigęs ir šiuo metu rengiantis disertaciją gravitacinės estetikos tema Londono Karališkojo meno koledžo doktorantas dažnai imasi naujų idėjų įgyvendinimo.
„Ar yra toks meno žanras, kuris įtrauktų žiūrovą į savo pasakojimą visu kūnu? Nebent atrakcionų parkai ar astronautų treniruokliai, jei juos laikytume savotiškais gravitacinio meno kūriniais. Šiuo projektu būtent ir siekiama išplėtoti tokią į kūną orientuotą meno kalbą“, – komentuoja Urbonas.
Inžinieriai bendradarbiauja su menininkais
Robotikos ir inžinerijos technologijų atstovai iš Panevėžio Vytenis Sinkevičius ir Aurimas Česnulevičius džiaugiasi unikalia galimybe ne tik susipažinti ir bendradarbiauti su pramonės ar verslo užsakovais, bet ir prisidėti prie kultūros sričių modernizavimo ir technologinių naujovių taikymo mene. Užsienyje (Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje) naujųjų technologijų panaudojimas meniniuose projektuose labai paplitęs ir populiarus reiškinys.
Šiuo metu bendraautorių mokslininkų ir menininkų kolektyvas baigia rengti galimybių studiją, kurioje apskaičiavo ir įvertino sąnaudas ir išteklius, būtinus tokiam netradiciniam atrakcionui pagaminti.
Robotas tarptautinėje šokio mugėje
Pavasarį Vilniaus galerijoje „Vartai“ personalinėje Julijono Urbono parodoje „Stovint, krentant, levituojant“ buvo pristatytas pirmasis primityvus sumažintos robotinės platformos prototipas, gebantis atlikti minimalias choreografines kompozicijas pagal iš anksto suprogramuotas komandas.
Vėliau tas pats modelis keliavo į tarptautinę šokio mugę Diuseldorfe. Čia potencialaus bendradarbiavimo idėja buvo pristatyta šokio srities atstovams. Tokia žiūrovo aktyvizavimo ir dalyvavimo procese strategija – savotiškas išbandymas šokėjams ir choreografams, kurie šiame performanse turėtų improvizuoti šokio kalba ne su gyvu partneriu, o su robotine konstrukcija ir skaitmenizuota programa. Į pradinį tyrimo procesą buvo įsitraukusi ir šiuos fiziologinius bei estetinius aspektus analizavo šviesaus atminimo šokio kritikė Vita Mozūraitė.
Sulaukė tarptautinio susidomėjimo
Muzikos programavimu ir specialių skaitmenizuotų garso efektų pritaikymu tokio pobūdžio įrenginiui domisi kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Antanas Kučinskas. Pristatęs lietuvių tiriamo tarpsritinio performanso idėją Karališkosios muzikos asociacijos 50-ojoje kasmetėje audiovizualinėje konferencijoje Lidse (Didžiojoje Britanijoje) A. Kučinskas sakė susilaukęs kolegų susidomėjimo ir klausimo, kada bus galima išbandyti šį interaktyvų atrakcioną.
KTU
Tomo Čiučelio iliustracija