Lietuva gali pagrįstai didžiuotis net keturiomis į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktomis vertybėmis. Viena jų yra Kuršių nerija, lietuvių ir turistų iš užsienio dažnai vadinama Baltijos perlu. Tiems, kurie jau planuoja vasaros atostogas, siūlome net dviejų dienų maršrutą po vieną unikaliausių vietų Lietuvoje.
Lietuvos jūrų muziejus
Kelionę pradėkime iš Klaipėdos Senosios perkėlos persikeldami keltu į Smiltynę: nuo čia driekiasi 52 km ilgio dviračių takas, vingiuojantis iki pat Nidos. Persikėlę keltu iš karto sukime į dešinę ir, pavažiavę vieną kilometrą, išvysime senojoje Kopgalio tvirtovėje įsikūrusį Lietuvos jūrų muziejų.
Jūrų muziejus įkurtas šiauriausiame Kuršių nerijos taške – buvusio Kopgalio kaimo vietoje. Muziejaus prieigose pasitinka senųjų laivų aikštelė ir šalia esanti Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, kurioje galima susipažinti su žvejiška buitimi bei tradicine žvejyba. Laivybos istorijos bei jūrų faunos ekspozicijos, akvariumas, Šiaurės jūrų liūtai, ruoniai ir pingvinai įsikūrę senajame Nerijos forte. Akvariume apžiūrėkime koralus, tropinių jūrų ir Baltijos baseino žuvis. Jūrų muziejuje pristatoma viena didžiausių Europoje ekspozicinė kriauklių kolekcija, ekspozicijoje „Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė“ eksponuojamos 35 natūralaus dydžio egzotiškų ir retų žuvų skulptūros. Muziejaus amfiteatre šiltuoju metų laiku rengiami Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai.
JUODKRANTĖ
Toliau riedėkime senojo žvejų kaimo – Juodkrantės – link, esančios 20 km nuo Smiltynės. Juodkrantė – viena seniausių Kuršių nerijos gyvenviečių, žinoma nuo 1429 m. (XVII a. pr. ją beveik užpustė smėlis). Kadaise iš Kuršių mariose plaukiojusių laivų stebint vietovės krantinę, ši buvusi labai tamsi, todėl ir gavusi Juodkrantės pavadinimą.
Juodkrantėje palei Kuršių marias driekiasi dviračių takas, kuriuo važiuodami apžiūrėkime akmens skulptūras. Tai Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir kitų šalių menininkų darbai, pavadinti „Žemė ir vanduo“.
Raganų kalnas
Užvažiuokime ir į Juodkrantės centre esantį Raganų kalną. Čia specialiai dviračiams pritaikyto tako nėra, tačiau važiuoti miško keliukais nėra sunku (porą kartų dviračius teks užsinešti laiptais). Tautodailininkai, iš visos Lietuvos 1979–1981 m. suvažiavę į Juodkrantę, plušo, kad sukurtų 80 medinių skulptūrų – raganų, velnių ir pasakų veikėjų pasaulį (beveik kasmet meistrai atnaujina skulptūras, kuria naujas). 1,3 km ilgio skulptūrų takas padalytas į dvi – šviesiąją ir tamsiąją – dalis. Šviesiojoje dalyje driekiasi šviesus ir platus takas, o kiekvieną pasitinka Eglė, žalčių karalienė, žvejys Kastytis ir kiti gerieji pasakų personažai. Tamsiojoje pusėje – atvirkščiai – takas siauras ir tamsus, su Liuciferio, slibinų, laumių ir raganų skulptūromis.
Pilkųjų garnių ir kormoranų kolonijos
Išvažiavę iš Juodkrantės ir pavažiavę Nidos–Smiltynės plentu kiek mažiau nei kilometrą, dešinėje kelio pusėje išvysime vieną didžiausių Europoje pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų perimvietę. Čia įrengta paukščių stebėjimo aikštelė, nuo kurios galėsime stebėti šių paukščių gyvenimą. Į aikštelę veda gana statūs mediniai laiptai, todėl dviračius palikime apačioje.
2011 m. buvo užfiksuota apie 327 pilkųjų garnių ir 3 807 didžiųjų kormoranų lizdų. Manoma, kad pilkieji garniai Juodkrantės apylinkėse gyveno dar XVII a. ar anksčiau. 1989 m. kormoranai pradėjo suktis lizdus šalia pilkųjų garnių buveinės ir čia pasiliko. Vis didėjanti kormoranų kolonija daro didelę įtaką šimtametėms pušims – ant medžių šakų įsikūrus kormoranams, iš jų telieka vien nudžiuvę kamienai.
PAŽINTINIS TAKAS NAGLIŲ KOPOSE
Toliau iš Juodkrantės tęskime kelionę į Nidą. Keliaukime dviračių taku, kurį pasieksime 167 keliu nusileidę nuo Avių kalno ir pasukę į dešinėje vingiuojantį miško keliuką. Dviračių taku maždaug 7 km pavažiuokime Baltijos jūros pakrante, po to takas suka Kuršių marių link ir 5,4 km veda palei 167 kelią. Prie marių driekiasi unikalus gamtos reiškinys – Pilkosios (Mirusios) kopos. Naglių gamtos rezervate, saugančiame unikalų Pilkųjų kopų kompleksą, yra įrengtas 1,35 km pažintinis takas, kviečiantis susipažinti su įspūdinga Kuršių nerijos dalimi. Čia kopos stebina dėl stipraus vėjo susiformavusiomis išgraužomis, įdubomis, taip pat kur ne kur kyšančiomis senojo dirvožemio liekanomis.
VECEKRUGO KOPA
Toliau keliaukime pro Pervalką, Preilą kol 1,5 km į pietus nuo Preilos, važiuojant Nidos link, Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje, pasieksime Vecekrugo kopą, kurios aukštis – apie 67,2 metrų. Tai pati aukščiausia Kuršių nerijoje apželdinta kopa, nuo kurios atsiveria ties Bulvikio ragu paplatėjusios Kuršių nerijos panorama, slėnių miškai, marių krantų apybraižos. Vecekrugo kopa dar vadinama Senosios Smuklės kopa, nes pasakojama, jog kopos papėdėje seniau stovėjusi smuklė.
NIDA
Įveikę dar 6,6 km atsidursime Nidoje. Nida – seniausia ir žinomiausia Kuršių nerijos vietovė, garsėjanti įspūdinga Didžiąja (Parnidžio) kopa, čia vasarodavusiu vokiečių rašytoju Thomu Mannu ir kasmet vykstančiais renginiais: Žvejo švente, festivaliu „Benai, plaukiam į Nidą“, kamerinės muzikos ir džiazo koncertais, senųjų amatų dienomis, menininkų plenerais.
Nidos kaimas buvo žinomas nuo XV amžiaus. Nidoje galima pasigrožėti stilingos architektūros nameliais, ryškiu jų dekoru, drožiniais, 2004 m. Nidos krantinėje pastatytomis vėtrungėmis ir senaisiais žvejų laiveliais. Nidoje yra išlikusios ir senosios kapinaitės su savitais antkapiais – krikštais (jie būdavo statomi ne galvūgalyje, bet ties kojomis). Taip pat galima apžiūrėti žvejų buities ekspoziciją autentiškoje, 1900 m. statytoje žvejo sodyboje. Verta aplankyti ir T. Manno memorialinį muziejų.
Parnidžio kopa
Galutinis kelionės taškas – Parnidžio kopa. Nuo prieplaukos Taikos gatve važiuokime šiaurės vakarų kryptimi (Baltijos jūros link). Įveikę įkalnę, sukime į kairę. Kelias veda pro kempingą Parnidžio kopos link. Pusiau pustoma Parnidžio kopa – vienas unikaliausių ir populiariausių Kuršių nerijos objektų. Jos aukštis – 52 metrai, nors anksčiau ji buvo 17 m aukštesnė. Nuo šios Kuršių nerijos kopos įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į vėjo pustomų didžiųjų kopų grandinę, Mirties slėnį, kuriame neišgyveno daug prancūzų karo belaisvių 1870–1872 m., žaliuojantį didįjį kopagūbrį bei Kuršių marių vandenis. Įdomu tai, kad ši kopa yra „keliaujanti“ – nuolat pustoma ir slenkanti. Ant šios kopos 1995 m. buvo pastatytas apie 13 metrų aukščio Saulės laikrodis (architektas – R. Krištapavičius, skulptorius – K. Pūdymas).
Daugiau maršrutų dviračiais, baidarėmis ar net oro transportu ieškokite kelionių žinyne „Įdomiausios kelionės po Lietuvą. Aktyviai“