Pradinis / Nuomonė / Kūrybingas mokytojas – koks jis?

Kūrybingas mokytojas – koks jis?

Apie kūrybingą mokytoją daug rašoma ir kalbama  – turbūt nerasime nė vieno mokyklos dokumento, kuriame nebūtų minimas vaikų kūrybingumo ugdymas ar kūrybiškai dirbančio mokytojo svarba mokymo(si) procese. Dažnas kūrybingumo sąvokos vartojimas dokumentuose nėra blogas dalykas, klausimas tik toks, kiek kūrybingumo ugdymas mokykloje yra realiai įgyvendinamas, o kiek lieka tik gražia deklaracija? Todėl, kalbant apie kūrybingumą, labai svarbu konkrečiai apibrėžti, koks mokytojas yra kūrybingas. Nes būtent nuo mokytojo kūrybingumo iš dalies priklauso mokymo ir ugdymo sėkmė.

Pexels nuotr.

Svarbiausia – mokytojo motyvacija

Pradėti galima nuo to, koks yra jūsų kūrybingo mokytojo įvaizdis. Atsakyti padės šie klausimai: iš ko jūs atpažintumėte kūrybingą mokytoją, kiek jumyse yra tų kūrybingą asmenybę (mokytoją) apibūdinančių savybių, apie kurias pirmiausia pagalvojote, kaip atskiriate ir atpažįstate kūrybingą žmogų (nebūtinai mokytoją), kiek tai jums svarbu asmeniškai, ar dažnai realybėje sutinkate kūrybingų žmonių, tiek savo darbe (tarp kolegų, vadovų), tiek asmeniniame gyvenime?

Vedant kūrybingumo ugdymo užsiėmimus studentams ar mokytojams, tenka išgirsti įvairiausių atsakymų. Būtų galima išskirti dešimt teiginių, apibūdinančių kūrybingą mokytoją:

  1. Pats mokytojas yra kūrybinga asmenybė, nebijanti klausti, nustebti ir stebėtis.

  2. Besidomintis kūrybiškumo teorijomis, kūrybingumo ugdymo metodais ir šias žinias pritaikantis savo gyvenime.

  3. Motyvuotas keistis, mokytis pats, tobulėti ir šitą užsidegimą perduoti mokiniams.

  4. Turi gerą humoro jausmą.

  5. Suvokia savo, kaip mokytojo, ugdymo galimybių ribas, sukurdamas mokiniams sąlygas mokytis pagal individualią programą (tobulėti „savo tempu“ pagal galimybes).

  6. Geba atskleisti neatpažintas ar nepanaudotas, t. y. potencialias, vaikų galimybes.

  7. Besimokantis iš savo teigiamos ir neigiamos patirties (padarytų klaidų).

  8. Gebantis savo patirtį pritaikyti, susidūręs tiek su gabiais, tiek su mažiau gabiais vaikais.

  9. Geba paskatinti patį vaiką pasirinkti tikslo įgyvendinimo būdus, neautokratiškas, įsiklausantis į vaiko poreikius ir galimybes.

  10. Myli ir savo darbą, ir tą, kurį moko.

Nesunku pastebėti, kad iš esmės visi teiginiai yra teisingi ir atspindi įvairius kūrybingumo aspektus, todėl galima sakyti, jog vienos sąvokos, kuri tiksliai, išsamiai nusakytų, koks yra kūrybingas mokytojas, nėra. Atidžiau analizuodami teiginius, galime pastebėti, kad jie susiję su mokytojo asmenybe ir gebėjimu kūrybiškai taikyti ugdymo  metodus, atsižvelgiant į vaiko individualias savybes.

Itin svarbu būtų pabrėžti mokytojo savybes, kurios leistų teigti, kad šis mokytojas yra kūrybingas. Kokios tai būtų savybės? Remiantis psichologine literatūra, tai, visų pirma, mokytojo noras, motyvacija būti kūrybingam, kūrybiškumo svarba jo paties gyvenime – tiek profesiniame, tiek asmeniniame. Kitos svarbios savybės: profesionalumas, specifinės žinios ir gebėjimas jas taikyti, pasirenkant kūrybiškus ugdymo metodus, randant individualų priėjimą prie kiekvieno vaiko.

Kūrybiškumo puoselėjimas

Mokytojo asmenybė yra kaip instrumentas, kuriam reikia ir kokybės, ir geros priežiūros. Instrumento kokybė tai mokytojo asmenybė, kuriai būdingos anksčiau išvardytos savybės (gebėjimas parinkti tinkamiausius metodus konkrečiam vaikui, vidinė motyvacija tobulėti, išmokti naujų dalykų ir pan.). Instrumento priežiūra labiau priklauso nuo paties mokytojo pasirinkimų, savo ribų ir galimybių pripažinimo, taip pat nuo išorinių sąlygų (kolektyvas, vadovai, darbo sąlygos ir pan.).

Taigi, mokytojo kūrybiškas darbas priklauso nuo pagrindinio instrumento kūrybingos mokytojo asmenybės, kuri, kaip sakoma, „dirba savimi“. Tam, kad tas instrumentas gerai „grotų“, reikalinga tinkama jo priežiūra, todėl perdegimas, nuovargis, abejingumas, motyvacijos dirbti dėl įvairių priežasčių neturėjimas, nuolatinis susidūrimas su pernelyg didelėmis ar neįveikiamomis kliūtimis tiek vidinėmis, tiek išorinėmis – ir nulemia tai, kad dalis mokytojų tiesiog nepajėgūs dirbti kūrybingai, bent jau tol, kol šios kliūtys nebus įveiktos ar bent bandomos įveikti.

Kas gali padėti mokytojui išlikti kūrybingam, uždegančiam, turinčiam vidinės jėgos?

Visų pirma, savo dienotvarkės sutvarkymas. Kaip teigia psichoterapeutas E. Laurinaitis, pusiausvyrą išlaikyti padeda dienos režimas, 3×8 val. taisyklė: 8 val. miegui, 8 val. darbui, 8 val. laisvalaikiui, buičiai. Kitas svarbus dalykas savo paties kūrybingumo vertinimas, siekis išlikti kūrybingam, smalsiam, besidominčiam ir nuolatos besimokančiam.

Norint atskleisti vaikų kūrybines galias, reikia teigiamo mokytojo pavyzdžio. Labai svarbu įvertinti, ar mokytojas pats yra užsidegęs, ar myli savo darbą, randa kontaktą su mokiniu, ar vaikas juo pasitiki. Tačiau mokytojas nėra visagalis, jei „veikia“ vienas: be paties vaiko motyvacijos (ar nepavykus jos sužadinti), tėvų palaikymo, tinkamų sąlygų sudarymo mokykloje, šeimos paskatinimo, netgi visuomenėje vyraujančių ar švietimo sistemoje įsigaliojusių nuostatų dėl ugdymo kūrybingumo skatinimas gali likti tik mokyklų dokumentuose.

Mokytojui taip pat svarbu permąstyti ir apsibrėžti savo galimybių ribas, atsakomybę, atsakant sau, kas  priklauso nuo jo, o kas ne. Mokytojas nėra visagalis, todėl svarbu padaryti (atlikti) tai, ką jis gali geriausio tuo metu, atsižvelgiant į vaikų gebėjimus, aplinką, kurioje mokomasi, išorines aplinkybes. Tai gerai atspindi posakiai: „padariau, ką tuo metu galėjau geriausiai“ arba „esu pakankamai geras mokytojas, ne viskas priklauso tik nuo manęs“.

Kas gali padėti mokytojui išlikti kūrybingam? Visų pirma, smalsumas, noras mokytis, patirti, išmokti naujų dalykų, rasti laiko pasimėgauti gyvenimu, realizuoti savo pomėgius (atsiminti, kad geri dalykai dažnai nieko nekainuoja: buvimas gamtoje, įdomūs pokalbiai, socialinių ryšių palaikymas), klausytis mėgstamos muzikos, išsirinkti iš daugybės (dažnai net nemokamų) šiuo karantino laikotarpiu siūlomų psichologų vedamų nuotolinių seminarų apie savęs pažinimą ir tobulėjimą, pažiūrėti filmų apie kūrybingus žmones, skaityti knygas ar tiesiog pasidžiaugti paprastais kasdieniškais dalykais.

Dr. Daiva Grakauskaitė-Karkockienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros docentė, Gabiųjų ugdymo centro vadovė

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top