Seime po pateikimo buvo pritarta parlamentaro Liutauro Kazlavicko inicijuotam nutarimo projektui, kuriuo visose šalies mokyklose siūloma taikyti patyčių ir smurto prevencijos programas.
„Manau, visi pritaria tam, kad patyčių mokyklose likti neturėtų. Būdų spręsti šią problemą taip pat yra. Pirmiausia tai prevencinės programos. Jų metu į darbą yra įtraukiamas visas mokyklos personalas, vaikai ir tėvai, jie yra mokomi pastebėti, atpažinti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Akivaizdu, kad tokios programos privalo būti diegiamos ne atsitiktinai ir atsainiai, kaip yra dabar, o visose mokyklose, jos turėtų tapti nuolatine švietimo dalimi. Todėl sunku suprasti, kodėl Švietimo ministerija iki šiol stokoja valios iš esmės spręsti patyčių problemą ir ilgą laiką trypčioja nepriimdama sprendimų, galinčių situaciją keisti visos šalies mastu“, – sakė Seimo narys L. Kazlavickas.
Pristatydamas projektą parlamentaras teigė, jog net du iš trijų Lietuvos mokinių susiduria su patyčiomis, o emocinės pagalbos telefonu linijų statistika rodo, kad praėjusiais metais dėl patyčių mokyklose vaikai skambino du kartus dažniau nei dėl patiriamų patyčių kitoje aplinkoje. Jo manymu, laiku įsikišus patyčias ugdymo įstaigose galima sustabdyti.
„Džiaugiuosi, kad vakar, nors ir kelių balsų persvara, vis dėlto sulaukiau Seimo narių pritarimo idėjai, kad visose mokyklose turėtų būti taikomos patyčių prevencijos programos, o į emocinę vaikų sveikatą būtų žiūrima rimčiau. Tikiuosi, per svarstymo ir pateikimo etapą atsiras vis daugiau kolegų, suvokiančių saugios mokyklos svarbą ir tikinčių, kad nuo to, kokioje aplinkoje augs pusė milijono vaikų, priklauso ir tai, kaip gyvensime savo šalyje“, – kalbėjo L. Kazlavickas.
Nutarimo projektu Vyriausybei taip pat rekomenduojama užtikrinti reikiamą finansavimą, kad minėtos prevencijos programos galėtų nuolat veikti visose šalies mokyklose. O Švietimo ir mokslo ministerijai siūloma į mokyklos vadovų atestacijos ir skyrimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus įtraukti jų vadovaujamos įstaigos emocinės aplinkos vertinimo rodiklį. Be to, ministerija raginama ieškoti priemonių toliau stiprinti ir plėtoti klasės auklėtojo, kaip svarbaus mokinio ugdymo dalyvio, statusą.