Sausio 13 dieną ramygaliečiai gausiai rinkosi į kultūros centrą. Čia prisiminti 1991 metų sausio įvykiai. Balsas „iš anapus“ kalbėjo apie tų dienų įvykius, tas aidas iš praeities priminė, kokia susikaupus, pakylėta, graži ir didelė, su šventu vienybės vainiku ant galvos tada buvo lietuvių tauta.
Kad istorija prabiltų kuo veiksmingiau, kad kuo efektyviau būtų perteiktas amžinas laisvės troškimas, pasirinktas dramos žanras. Panevėžio kolegijos teatro studija (režisierė Daiva Andrašiūnienė) parodė spektaklį „Ikaras“ pagal to paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus dramą. Juk būtent šio poeto kūryba susiliejo su visos tautos išgyvenimais, tapo neatsiejama nuo išsilaisvinimo epochos. Su ja tauta sąmonėjo, stiprėjo, brendo, vėliau ją dainuodama ėjo į mitingus, į Sąjūdį ir Atgimimą. Just. Marcinkevičiaus kūryba ir visa jo veikla vienijo lietuvių visuomenę, buvo labai svarbi siekiant atkurti nepriklausomą valstybę. O Ikaras ir jo baltieji sparnai – tai amžino laisvės troškimo simbolis. Klausydama Ikaro, Pilado, Dedalo monologų salė nuščiuvo, sukluso, vadinasi, atsivėrė varteliai, širdys atsivėrė. Artistai sukūrė gyvą ir paveikų teatro ir žiūrovų ryšį, o šis įžiebė viltį: mūsų laisvės šaukliai tol bus gyvi, kol mes juos minėsim ir šlovinsim.
Audronė Palionienė, www.ramygala.lt