Praėjusį savaitgalį Trakuose vyko tradicinis, jau devintus metus iš eilės organizuotas plaukimo eketėje čempionatas. Šiemet jis išaugo iš 25 metrų „marškinėlių“ ir ledinio vandens entuziastams pasiūlė daugiau distancijų. Šįkart buvo galima rinktis 25, 50, 100 ir 450 m distancijas. Ilgiausią plaukimą pasirinko trys plaukikai: du latviai ir vienintelė moteris – lietuvė Juneta Krylovaitė. Ši tapo absoliučia šios rungties čempione.
Varžybų dieną vanduo Trakų Galvės ežere nesiekė ir dviejų laipsnių. Tačiau tai neišgąsdino maudynes lediniame vandenyje propaguojančių entuziastų. Varžybų vietoje plevėsavo net 16-os šalių vėliavos, tarp kurių buvo kaimynių Latvijos, Lenkijos, taip pat Suomijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir kitų šalių. Du varžybų dalyviai – latvis Karspars Birkenfelds ir lietuvė Juneta Krylovaitė – pasirinko plaukti visas pasiūlytas distancijas.
J. Krylovaitė (21 m.) yra puikiai pažįstama plaukimo bendruomenei. Ji ne kartą yra laimėjusi įvairių apdovanojimų atviro vandens čempionatuose, 2019 metais perplaukusi Kuršių marias (10 km), o 2023-iųjų vasarą – estafete įveikusi plaukikų Everestu vadinamą Lamanšo sąsiaurį.
Šių metų rugpjūčio gale ji planuoja šį iššūkį įveikti viena. Kol kas nė vienam lietuviui to padaryti nepavyko – du kartus distanciją dėl oro sąlygų teko nutraukti ultratriatlono žvaigždei Vidmantui Urbonui, o pernai dėl nuovargio ir hipotermijos po 15 valandų plaukimo pasidavė Junetos estafetės bičiulis Nikolajus Anikejevas.
Nuo Doverio Didžiojoje Britanijoje iki Kalė Prancūzijoje – apie 34 kilometrus. Tačiau srovės šią distanciją gali ištęsti iki neprognozuojamų atstumų – net iki 50 km ir daugiau. Pavyzdžiui, prieš porą metų estafetės komanda vietoj 34 km plaukė srovių suformuotą 55 km siekiančią distanciją.
Pagrindinės kliūtys, laukiančios plaukikų, ne tik neprognozuojamos srovės. Vanduo net ir vasarą retai perkopia 18 laipsnių, o jokios pagalbinės priemonės neleidžiamos. Plaukikai dėvi tik įprastus maudymosi kostiumėlius ar glaudes. Be to, plaukimo trasoje kelią dažnai pastoja skaudžiai geliančios medūzos. Dar viena priežastis, dėl kurios plaukikai nebaigia distancijos, – jūros liga. Ne kiekvienas ištveria valandų valandas trunkantį bangų supimą.
„Kad nesušaltų, plaukikai turi dvi išeitis: arba plaukti labai greitai, arba prisiauginti papildomo svorio. Kadangi ilgose distancijose mano komfortabilus vidutinis plaukimo greitis siekia apie 100 m per 1,45 min., tai man teko prisiauginti papildomai beveik 20 kg. Manau, kad tai padėjo ir plaukimo eketėje varžybose, nors likus 150 m iki finišo jau nejaučiau rankų ir kojų pirštų – būtent galūnės pirmiausia ir šąla šaltame vandenyje“, – sako J. Krylovaitė.
Ji Trakų eketės varžybose laimėjo dvi pirmąsias (450 m ir 25 m 19–24 m. amžiaus grupėje) vietas, vieną antrąją (100 m) ir vieną „medinį“ medalį 50 m rungtyje. „50 m buvo pirmoji rungtis ir plaukti buvo itin sunku, nepavyko susitvarkyti su kvėpavimu. Tai itin sujaudino mano mamą, ji net pradėjo persekioti mane, prašydama atsisakyti 450 m rungties. Džiaugiuosi, kad pavyko atsilaikyti prieš jos spaudimą, nes būtent šiam plaukimui ir buvau labiausiai susikoncentravusi“, – sako mergina.
Junetos plaukimas per Lamanšą numatytas šių metų rugpjūtį tarp 16 ir 21 dienos – tikslų laiką pasakys laivo pilotas, atsižvelgdamas į oro sąlygas.
Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.