Andrius Litvinas – žmogus, kurio neįtikėtina gyvenimo istorija nustebintų net daug ko mačiusius. Jo vardas Lietuvoje mažai kam girdėtas, tačiau Australijos bulvarinės spaudos gerbėjai Andriaus veidą vis dar puikiai prisimena. Nuotraukos su jo atvaizdu ir originaliu parašu kabo ant daugybės Kinijos restoranų sienų, o susidūrus su kriminaliniais nusikaltėliais Meksikoje pakaktų ištarti keleto artimų bičiulių vardus ir problemos iš karto išsispręstų. Šiandien Andrius turi draugų visame pasaulyje, tačiau vos prieš šešerius metus buvo paprastas vaikinas su niekuo neišsiskiriančiu gyvenimu.
Daugkartinio Lietuvos bokso čempiono ir mokytojos sūnus iš pajūrio visą gyvenimą uoliai mokėsi, vėliau studijavo, tada siekė karjeros aukštumų. Viską, ką uždirbdavo, Andrius taupė ir investavo, tikėdamasis, kad ateis diena, kai turės svajonių namą, klestintį verslą ir pagaliau galės mėgautis poilsiu bei ramybe. Tačiau šiandien prisipažįsta: „Apie verslą nieko neišmaniau, patikėjau žmogumi, prisistačiusi sėkmės guru, ir praradau per penkiasdešimt tūkstančių litų“, – LNK laidoje „Bus visko“ pasakojo Andrius.
Kai Lietuvoje prasidėjo krizė, sustojo visi darbai, niekas nenorėjo grąžinti skolų. „Teoriškai esi turtuolis, o iš tiesų kišenėse švilpė vėjai“, – prisimena Andrius. Tai jauną vyrą įkvėpė drąsos mesti viską Lietuvoje ir įsigyti bilietą į vieną pusę, į Australiją. Taip prasidėjo šešerius metus trukusi nuotykių kupina gyvenimo kelionė. Neturėdamas darbo vizos Andrius nesunkiai susirado darbą Sidnėjuje, vėliau persikėlė į prabanga alsuojančią Auksinę pakrantę – vietą, kurioje gyvena Australijos turtingiausi, įtakingiausi ir žymiausi žmonės. „Man sakė, kad ten be pinigų nėra ko važiuoti, o aš pasakiau, kad ten gyvensiu“, – prisimena Andrius.
Vos atvykęs autobusų stotyje sutiko vokietį, kuriam priklausė buhalterinė įmonė, grąžinanti mokesčius turistams. Andrius sugebėjo įtikinti vyrą, kad niekas kitas neįgyvendins įmonės tikslų geriau už jį. Dar po kelių dienų viename vakarėlyje užmezgė santykius su vietine įžymybe, garsia stiliste Elisabeth McMahon ir jau po savaitės drauge apsigyveno prabangiuose paskutinio aukšto dangoraižio apartamentuose.
„Jai buvo sunku sukurti santykius su australais. Vieni norėjo pasinaudoti jos žinomumu, kiti neatlaikydavo afrikietiško temperamento. Viešumoje ji buvo labai santūri, tačiau namuose dažnai sproginėdavo dėl menkiausių dalykų. Australai labai ramūs žmonės ir ne visi tai suprasdavo“, – prisiminė Andrius.
Vyras atskleidė, kad naujieji santykiai atvėrė jam duris į Australijos elito grietinėlės gyvenimą. Andrius tapo turtingiausių verslininkų draugu, laukiamu svečiu uždaruose vakarėliuose ir turėjo progą pažinti tikrąją šio pasaulio pusę. „Devyniasdešimt procentų ten susirinkusiųjų yra nieko nepasiekę tuštukai, kurie į įvairius pristatymus ateina nemokamu kąsniu pasivaišinti. Man jie buvo visiškai neįdomūs, tačiau realybė tokia, kad tiems kitiems dešimčiai procentų buvau neįdomus aš“, – prisipažino Andrius.
Turtingųjų pasaulyje gali sulaukti pripažinimo, jei pats uždirbi dar daugiau. Vis dėlto Andriui pavyko sulaužyti šią taisyklę. Niekad neapsimetinėjęs turtuoliu, savo nuoširdžiu paprastumu pavergė daugelio verslininkų simpatijas. Tačiau Andrius sako, kad nereikia turėti iliuzijų, jog tai tikra draugystė. „Buvau šalia, galėjau mėgautis jų jachtomis ir prabangiais automobiliais, nes nesukėliau pavojaus, nebuvau jiems konkurentas. Na, bet kiek gali būti draugeliu? Norėjau jaustis vyru“, – prisipažino Andrius.
Kurį laiką vyras mėgavosi nauju gyvenimu, tačiau ilgainiui tai ėmė varginti. Mylimoji Elisabeth buvo dažna vakarėlių viešnia, jos apsilankymas organizatoriams kainuodavo mažiausiai tūkstantį dolerių. Tačiau drauge atvykęs Andrius turėjo laikytis aprangos kodo reikalavimo, o prabangių drabužių neturėjo. Visos vakarienės, prabangūs apartamentai, turtingųjų pramogos kas savaitę jo sąskaitą patuštindavo ne šimtais, o tūkstančiais. Tai gerokai prasilenkė su lietuvio galimybėmis, todėl, vieną dieną sulaukęs galimybės imtis verslo kitoje Australijos dalyje, Andrius nusprendė palikti garsią draugę ir glamūrinį gyvenimą.
Pradžioje svajojęs pats uždirbti milijonus, keliaudamas vyras suprato, kad ne pinigai atneša laimę. Gyvenime didžiausias turtas yra sutikti žmonės ir įspūdžiai, kurie išlieka patiriant kvapą gniaužiančius nuotykius. Jų vaikydamasis Andrius apkeliavo pusę pasaulio, kol galiausiai atsidūrė Meksikos kalėjime.
„Meksikoje man pavogė pasą, turėjau dvi galimybes išspręsti šį klausimą: vykti į artimiausią ambasadą Vašingtone arba prisiduoti policijoje. Šis būdas pasirodė įdomesnis, pigesnis ir žadėjo nepamirštamus nuotykius, tačiau, kai atsidūriau kalėjime su sunkiais nusikaltėliais, supratau, kad stipriai apsirikau“, – pasakojo lietuvis.
Vietoj dviejų dienų Četomalio kalėjime praleidęs dvidešimt dvi, lietuvis laidoje „Bus visko“ prisiminė, kokiomis sąlygomis buvo laikomas: kartu su tatuiruotais nusikaltėliais uždarytas grotuotame narve, be vandens, stogo ir galimybės informuoti artimuosius. Laidoje Andrius pasakojo, kaip kalėjime sukėlė riaušes ir pelnė pripažinimą, buvo sugrąžintas į Lietuvą, po to grįžo į Kiniją mokyti vaikų krepšinio ir ten tapo žvaigžde.
A. Litvino asmeninio albumo nuotraukos