Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų apie nepakankamą Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą. Tačiau situacija kur kas blogesnė – tyrimai parodė, kad dažnas negali pasigirti net elementariomis finansinėmis žiniomis. Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio – tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais.
„Lietuvos banko duomenimis, tik pusė namų ūkių planuoja šeimos biudžetą. Šis faktas atskleidžia visuomenės žinių apie asmeninius finansus ir jų valdymą trūkumą. Finansinis raštingumas lemia žmonių taupymo tendencijas, atsakingą ateities ar pensinio laikotarpio planavimą, asmeninių finansų valdymą. Finansinis raštingumas reikšmingas ne tik kiekvieno žmogaus gerovei, bet ir šalies klestėjimui“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto studentė Viktorija Zaliotovaitė.
Savo baigiamajame bakalauro darbe „Lietuvos namų ūkių finansinio raštingumo svarba priimant taupymo ir investavimo sprendimus“ (vadovė dr. Kamilė Taujanskaitė) V. Zaliotovaitė analizavo finansinio raštingumo ir taupymo bei investavimo sprendimų ryšį asmeninių finansų valdymo kontekste. Analizei panaudojusi „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenis, ji darė palyginamąjį skirtingų šalių tyrimą. Tyrimas atskleidė nemažai lietuvių finansinio raštingumo spragų.
Lietuviai nemoka efektyviai taupyti
Remiantis Lietuvos banko atliktomis apklausomis, apie pusę namų ūkių (46,5 proc.) kiekvieną mėnesį sutaupo bent dalį pajamų, dažniausiai šiam tikslui jie atideda 31–150 eurų. Tačiau, pasak V. Zaliotovaitės, išanalizavus taupymo normos rodiklį, akivaizdžiai matyti, kad taupoma neefektyviai. „Lietuviai linkę išleisti beveik visas gaunamas pajamas, o jei ir taupo, šiam tikslui atidedamos lėšos sudaro labai mažą dalį gaunamų pajamų. Toks taupymas nėra efektyvus, nes sutaupyta suma yra laikoma kaip apsisaugojimo priemonė dėl galimo finansinės padėties pablogėjimo ar kitų nenumatytų atvejų ir nėra niekur investuojama“, – sako baigiamojo bakalauro darbo autorė.
V. Zaliotovaitės tyrimo metu atliktoje finansinio raštingumo apklausoje surinkta papildoma informacija apie respondentus atskleidė, kad didžioji jų dauguma (78,2 proc.) yra pasyvūs finansų rinkos dalyviai ir tik maža dalis – 21,8 proc. – savo lėšas investuoja arba yra investavę.
Neatsikratoma įpročio pinigus laikyti namuose
Tyrimai atskleidžia, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp populiariausių investicinių priemonių išlieka pensijų fondai ir gyvybės draudimas. Rečiausiai investuojama į akcijas ir obligacijas.
„Lietuvos atveju namų ūkių finansinė elgsena yra itin konservatyvi. Lietuvos banko duomenimis, asmenys prioritetą teikia taupymui, o ne laisvų lėšų investavimui, dažniausiai pasirenkamos konservatyvios ir likvidžios taupymo priemonės, kurios nereikalauja specifinių žinių ir patirties: 58,3 proc. Lietuvos namų ūkių pasirenka sąskaitą arba indėlį banke ar kitoje finansinėje institucijoje. Itin populiarus išlieka ir ne pats saugiausias taupymo būdas – grynųjų pinigų laikymas namuose. Jį renkasi 59,7 proc. namų ūkių“, – teigia V. Zaliotovaitė.
Finansinio raštingumo lygį kelti būtina
Pasak baigiamojo darbo autorės, žemas finansinio raštingumo lygis yra nustatytas daugelyje pasaulio valstybių, tačiau ši problema ten nelieka nepastebėta. „Vis daugiau tiek ekonomiškai išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių vykdo mokomąsias programas, įtraukia finansinį švietimą į mokyklų programas turėdamos tikslą padėti žmonėms priimti racionalesnius asmeninių finansų valdymo sprendimus. Mano atliktas tyrimas atskleidė, kad retas Lietuvos namų ūkio narys dalyvauja finansinio edukacinio pobūdžio renginiuose, tačiau didžioji dalis norėtų patobulinti turimas žinias. Tai signalizuoja apie finansinių žinių ir informacijos poreikį“, – atkreipia dėmesį V. Zaliotovaitė.
Lietuvos atveju viena iš pagrindinių finansinėje rinkoje vyraujančių problemų yra su finansiniu raštingumu susijęs vangus investavimas į bet kokias investicines priemones. Tokios tendencijos įrodo, kad Lietuvos namų ūkiams trūksta finansinio raštingumo žinių. „Dėl šių priežasčių ypač svarbūs tampa šalyje vykdomi finansinio raštingumo vertinimai, pavyzdžiui, tokie kaip 2014 m. paskelbtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis finansinio raštingumo testas. Taip pat gegužės mėnesį Lietuvos bankas, LR finansų ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“ veikdami kartu ir siekdami pagerinti gyventojų kaupimo ateičiai įgūdžius, paskatinti racionaliai rinktis finansinius produktus ir paslaugas kartu parengė ir ruošiasi įgyvendinti „Visuomenės finansinio švietimo planą“. Tokios iniciatyvos gali padėti identifikuoti finansinių žinių spragas ir su finansine rizika susiduriančių žmonių grupes“, – akcentuoja V. Zaliotovaitė.
VGTU nuotr.