Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»Lietuvių kalba susilaukė Japonijos kalbininkų dėmesio
Kultūra

Lietuvių kalba susilaukė Japonijos kalbininkų dėmesio

Komentarų: 01 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Sofijos universitete Tokijuje Japonijos slavistų asociacija ir Sofijos Europos institutas birželio 17 dieną surengė tarptautinį simpoziumą „Baltų kalbos ir jų kaimynai“. Jame Japonijos, JAV ir Lietuvos mokslininkai nagrinėjo daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo istoriją bei dabartinę situaciją Lietuvoje ir Latvijoje.

Simpoziumo viešnia – Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Ineta Dabašinskienė – savo pranešime analizavo Baltijos šalių gyventojų požiūrį į užsienio kalbas. Tokijo užsienio kalbų instituto dėstytoja Eiko Sakurai skaitė pranešimą „Daugiakalbiškumas Lietuvoje: lyginamoji analizė su Latvija“.

Simpoziumo dalyvius pasveikinęs Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas papasakojo apie daugiau kaip 100 metų istoriją apimančius Lietuvos ir Japonijos ryšius, iškilius Lietuvos ir Japonijos politikos, diplomatijos, mokslo ir kultūros veikėjus, padėjusius užmegzti ir stiprinti dvišalius santykius.

Lietuvos ambasadorius taip pat padėkojo vienai iš šio simpoziumo iniciatorių – dėstytojai ir vertėjai Eiko Sakurai, kuri parengė ir išleido vieną pirmųjų lietuvių kalbos vadovėlių Japonijoje ir dėsto lietuvių kalbą Tokijo užsienio kalbų universiteto ir Osakos universiteto studentams, rengia vasaros kursus norintiems mokytis lietuvių kalbos, o šiuo metu rengia lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ vertimą į japonų kalbą.

Birželio 20 d. už nuopelnus propaguojant ir puoselėjant lietuvių kalbą Japonijoje kalbininkei Eiko Sakurai Lietuvos ambasadoje Tokijuje įteiktas ambasados padėkos raštas.

URM nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisLietuva – pirmoji Europoje pagal pažangą mažinant aukų keliuose skaičių
Kitas straipsnis Būsima specialistė pasirinko nepakeičiamą profesiją, bet pagarbos jai pasigenda

Susiję straipsniai

Muziejus „Dingęs štetlas“ – tarp 7 gražiausių pasaulio muziejų

4 gegužės, 2026

Paskutinėmis pavasario dienomis Vilnių užlies tradicijos 

23 balandžio, 2026

Vaikų ir jaunimo šokių ansamblis „Grandinėlė” šokių šventėje Čikagoje

21 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.