Vieno iš ne tik Azijoje, bet ir visame pasaulyje pirmaujančių universitetų – Honkongo miesto universiteto – profesorius Honas Chanas lietuviams atskleidė, kaip tapti pasaulinio lygio aukštąja mokykla. Mūsų šalyje mokslininkas lankėsi Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) kvietimu.
H. Chano teigimu, galimybę bet kuriai aukštajai mokyklai tapti pirmaujančia pasaulyje mokykla lemia kelios priežastys. Viena svarbiausių – nuo veiklos rezultatų priklausančio darbo užmokesčio sistema. Nors nemaža dalis Lietuvos akademinės bendruomenės paprieštarautų, sakydami, jog tokia sistema tinkama tik verslui, svečias iš Honkongo įsitikinęs, kad būtent tai sudaro galimybių konkuruoti su pasaulinio lygio mokslo ir švietimo įstaigomis.
Honkongo miesto universiteto (HMU) profesorius pabrėžė, kad, nepaisant šalis skiriančio atstumo, KTU ir HMU turi daug panašumų ir bendrų tikslų, todėl abi aukštosios mokyklos turėtų plėsti bendradarbiavimą. Pirmuoju žingsniu galėtų tapti jungtinė doktorantūros programa.
Panašumų daugiau nei skirtumų
Koks Jūsų pirmasis įspūdis apsilankius Lietuvoje ir Kauno technologijos universitete? Ar galite jį palyginti su Honkongo miesto universitetu?
Žmonės, kuriuos sutikau KTU ir Lietuvoje, man pasirodė labai entuziastingi. Jie nori pokyčių ir naujovių. Mano įsitikinimu, visų pirma reikalingi žmonių požiūrio, išteklių valdymo ir politikos pokyčiai. Tačiau nėra lengva, nes visada atsiras žmonių, kurie nebus linkę atsisakyti senosios ir pereiti prie naujosios sistemos.
Mes, kaip ir KTU, nuolat stengiamės progresuoti ir gerinti universiteto veiklą, todėl būtų tikslinga dirbti kartu, nes turime ne vieną bendrą interesą, o ir kylančios problemos panašios. Dėl bendradarbiavimo plėtojimo ir atvykau į Kauną. Per susitikimus KTU tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius prof. Sigitas Stanys ir SHMMF padalinių atstovai parodė didelį susidomėjimą bendradarbiavimo plėtimu.
Esu įsitikinęs, kad, vykdydami bendras studentų mainų programas, kursus anglų kalba, bendrus mokslinių tyrimų projektus, organizuodami konferencijas ar simpoziumus čia, Kaune, arba Honkonge, sulauktume puikių rezultatų.
Dar viena galimo bendradarbiavimo tarp KTU SHMMF ir HMU Humanitarinių ir socialinių mokslų koledžo sritis – jungtinė doktorantūros programa, iš pradžių – sociologijos ir viešosios politikos. HMU koledže yra 7 atskiri departamentai ir 4 mokslinių tyrimų centrai, o KTU SHMMF turi 4 katedras, 3 institutus ir 3 centrus. Vis dėlto, nepaisant pavadinimų skirtumo, mano žiniomis, turime daugiau panašumų nei skirtumų.
Nori būti geriausias – skirk pakankamai išteklių
Kaip HMU tapo vienu geriausių Azijos universitetų?
Yra trys pagrindinės priežastys. Pirmoji – reikia turėti finansinių galimybių. HU darbo užmokesčio mokėjimo sistema skiriasi nuo kitų valstybės lėšomis finansuojamų Honkongo universitetų. Mes nesekame valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimo sistemos pavyzdžiu – sukūrėme savo atskirą sistemą. Mūsų universiteto padalinio vadovas uždirba 15–20 proc. daugiau nei analogiškas pareigas einantis kito Honkongo universiteto darbuotojas.
Antra, privaloma turėti labai aiškią idėją ir misiją. Visada pasirenkame kelis fakultetus ir skiriame jiems daugiau dėmesio ir išteklių negu kitiems. Šiuo metu esame sutelkę dėmesį į matematikos, fizikos, biomedicinos, komunikacijos ir žiniasklaidos, viešosios politikos mokslus. Turite įvertinti, ar visi fakultetai turi sąlygas tobulėti ir pranokti kitus, lygindami juos ne tik su Honkongo, bet ir su esančiais už jo ribų universitetais.
Universitetas turi suteikti fakultetams daug ir įvairių galimybių. Pavyzdžiui, sudaryti palankesnes sąlygas akademikams atlikti mokslinius tyrimus, savo specializacijos srities tiriamuosius ir laboratorinius darbus, palengvinti duomenų rinkimą siekdamas užtikrinti kokybišką mokslinių straipsnių ir knygų rašymą.
Trečioji ir pati svarbiausia priežastis, kodėl HMU yra vienas geriausių Azijoje, – darbuotojai.
Kviečia ir „roko žvaigždes“, ir doktorantus
Kaip pavyksta atrinkti ir pasikviesti geriausius darbuotojus?
Universitetas privalo turėti labai aiškią darbuotojų priėmimo į darbą politiką. Galiu išskirti dvi samdomų darbuotojų kategorijas. Pirmoji – vadinamosios „roko žvaigždės“, tai yra garsūs visame pasaulyje akademikai, turintys įspūdingą darbo patirtį. Tokių savo srities ekspertų mes stengiamės prisivilioti dirbti HMU. Į antrąją kategoriją patenka turintys daug potencialo jauni doktorantai, baigę studijas tokiuose prestižiniuose pasaulio universitetuose, kaip Harvardas ar Jeilis. Mes nebijome rizikuoti ir investuojame savo laiką bei išteklius į šiuos žmones, kurie yra tarsi švarus popieriaus lapas.
Mano klausimas jums: „Ar esate pasiruošę skirti nemažai savo laiko ir finansinių išteklių siekdami, kad jūsų surinkta akademinio personalo komanda būtų pati geriausia?“ HMU visada yra pasirengęs investuoti tiek į savo esamus, tiek į būsimus darbuotojus. Mūsų strategija priimant naujus komandos narius yra labai aiški, ir tai mes darome labai sėkmingai.
Svarbiausia – skatinti darbuotojus
Nemaža dalis Lietuvos akademinės bendruomenės mano, kad darbo užmokesčio nustatymas pagal veiklos rezultatus tinkamas verslui. Kaip vykdote savo akademinio personalo darbo vertinimą?
Viena atsakymo į šį klausimą dalis politinė. Nemanau, kad darbo užmokesčio nustatymas yra tik techninis dalykas. Universitetams, neturintiems žinomo prekės ženklo, ilgos istorijos, didelių finansinių išteklių, sunku konkuruoti su pasaulinio lygio aukštosiomis mokyklomis. Tokia iš esmės buvo ir mūsų problema. Tik tada, kai pradėjome klausti savęs, ką galime padaryti dėl to, kad taptume viena geriausių aukštųjų mokyklų ne tik Azijos žemyne, bet ir pasaulyje, pajudėjome į priekį. Svarbiausia yra skatinti savo darbuotojus, tada jie dirbs atsidavę.
Kokiais kriterijais vadovaujantis yra vertinama jūsų darbuotojų veikla?
Kiekvienais metais darbo užmokesčio didinimas yra susijęs su darbo rezultatais, kurie vertinami trimis aspektais. Vienas vertinimo kriterijus yra atlikti moksliniai tyrimai (jie sudaro 40 proc. galutinio vertinimo), antrasis yra dėstymas (40 proc.), o trečiasis – paslaugos (20 proc.).
Anglų kalba būtina
Į ką studijuojant reikia sutelkti dėmesį siekiant sėkmingos karjeros ateityje?
Kiekvienais metais, prasidedant naujam semestrui, raginu savo studentus paklausti savęs, kokios yra jų stiprybės ir kokie trūkumai. Pamatęs jų susimąsčiusius veidus, užduodu kitą klausimą: „Kaip ketinate įveikti savo trūkumus ir dar labiau pabrėžti savo stipriąsias savybes?“
Rasti atsakymus reikia tam, kad studijas baigę studentai mėgtų savo darbą ir būtų pasirengę bet kokiems iššūkiams. Tik kai būsi pasirengęs pats, galimybė bus pasirengusi tau.
Taip pat labai svarbu mokėti užsienio kalbų. Šiandienos kontekste negalintieji bendrauti ir susikalbėti kita nei savo gimtąja kalba yra patekę į rimtą bėdą. Nebūsite pajėgūs konkuruoti su jaunimu iš kitų valstybių, kurie anglų kalbą moka puikiai. Paradoksalu, tačiau iš užsienio atvykę studentai, studijuojantys kinų nacionalinę kalbą, ją moka daug geriau negu Honkongo studentai. Nuo 1997 metų, kai Honkongas buvo grąžintas Kinijai, vaikai jau darželyje pradeda mokytis kinų nacionalinės kalbos.
KTU