Kiekvienais metais Lietuvos universitetų auditorijose atsiranda vis daugiau užsienio studentų. Jie mokosi kartu su lietuviais, dalyvauja kultūriniuose renginiuose, išmoksta kalbos pagrindų, susipažįsta su vietos tradicijomis. Tačiau gavę diplomus dauguma jų daro tą patį – pakuojasi lagaminus ir išvyksta. Ekspertai pažymi, kad išlaikiusi šiuos talentus Lietuva galėtų labai daug laimėti, tačiau norint tai pasiekti dar reikia nemažai nuveikti, kad užsieniečių integracija būtų sėkmingesnė.
Neišnaudotas atvykstančių talentų potencialas
Per pastaruosius trejus metus užsienio studentų srautas į Lietuvą augo šuoliais. 2022–2023 mokslo metais Vilniuje studijavo 3,6 tūkst. užsieniečių, 2023–2024 – jau 4,2 tūkst., o 2024–2025 mokslo metais šis skaičius pasiekė 5,9 tūkst.. Populiariausios studijų kryptys išlieka medicina, tarptautinis verslas ir verslo vadyba. Toliau seka teisė, programų sistemos, informacinės sistemos ir kibernetinė sauga. Taip pat labai sparčiai auga kūrybinių industrijų studijas besirenkančių užsieniečių. Jei 2022-2023 m. mokslo metais Lietuvoje šią specialybę studijavo 36 studentai iš užsienio, tai 2024-2025 m. tokių jau buvo 125. Tai reiškia, kad mūsų šalies aukštojo mokslo sistema pritraukia gabiausius, prestižinėmis laikomas specialybes besirenkančius jaunuolius.
Amerikietis mokslininkas dr. Stephenas Jonesas, prieš penkerius metus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre įkūręs tyrimų grupę, šią tendenciją aiškina tuo, kad mokslo pasaulis darosi vis globalesnis.
„Mokslas šiandien – tai tarptautinė sporto šaka. Siekdami mokslinio tobulumo, negalime apsiriboti tik savo šalies rėmais“, – teigia jis.
Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas pritaria, kad tokiai mažai šaliai kaip Lietuva tiesiog nėra kitos išeities: „Mūsų akademinė bendruomenė yra nedidelė, todėl neturime kitos galimybės, kaip tik bendradarbiauti su žmonėmis užsienyje.”
Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad už šių džiuginančių skaičių slypi ir viena didelė problema. Sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ užsieniečių relokacijos ir integracijos centro „International House Vilnius“ vadovė Indrė Laučienė pažymi, kad vos 5-7 proc. Lietuvoje studijas baigusių užsieniečių lieka kurti karjeros mūsų šalyje. Tai reiškia, kad Lietuva investuoja į užsienio studentų švietimą, bet nesugeba pasinaudoti šių investicijų rezultatais.
„Tokios didelės dalies užsienio studentų išvykimas Lietuvai reiškia dvigubus nuostolius. Pirma, prarandame investicijas į jų švietimą. Antra, nepajėgiame pasinaudoti dalinai čia jau pritapusiais specialistais, kurie išmoko kalbos pagrindų, susipažino su vietos kultūra ir darbo rinka. Be to, daugelis šių studentų specializuojasi prioritetinėse srityse – medicinos, technologijų, verslo vadybos. Jų pasilikimas galėtų stiprinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje ir spręsti darbo jėgos trūkumo problemas. Be to, šaliai tai kainuotų mažiau nei naujų darbuotojų pritraukimas iš kitų šalių“, – sako I. Laučienė.
Svarbūs praktiniai kasdienybės klausimai
„International House Vilnius“ patirtis rodo, kad norint išlaikyti talentus Lietuvoje, socialinis ryšys ir pagalba sprendžiant kasdienius klausimus yra ne mažiau svarbu nei profesinė ar akademinė sėkmė.
S. Jonesas taip pat pažymi, kad tokių praktinių klausimų kaip sveikatos draudimas, darbo leidimas ir kiti biurokratiniai niuansai neretai tampa lemtingi priimant sprendimą, ar baigus studijas likti kurti gyvenimo Lietuvoje. Todėl, jo teigimu, būtina nuolat užsienio studentų klausti, ko jiems reikia, ką galbūt būtų galima pagerinti ir sprendimus priimti atsižvelgiant į surinktą informaciją.
Iššūkių kelia ir klausimas, kaip suderinti kultūrinius ar religinius skirtumus. S. Jonesas prisimena nejaukų momentą, kai prie komandos prisijungęs tyrėjas musulmonas prisistatydamas paspaudė rankas kolegoms vyrams, tačiau su moterimis tokiu pat būdu nepasisveikino, kadangi tikėjimas jam draudžia liestis prie svetimų moterų. Mokslininkas sako, kad geriausiai tokius klausimus spręsti padeda atviri pokalbiai.
„Aptarę šią situaciją, radome sprendimą – dabar jis su visais sveikinasi vienodai, niekam nesiūlydamas spausti rankos“, – pasakoja mokslininkas.
Reikia bendrų pastangų
Anna Pakhomenko, Vilniaus universiteto studentė ir Ukrainos jaunimo grupės Lietuvoje įkūrėja, irgi pabrėžia, kad sėkminga integracija prasideda nuo kasdieniškų dalykų. Tai ne tik apie akademinius pasiekimus, bet ir apie bendravimą, supratimą ir toleranciją. Tačiau sėkminga integracija nėra vienpusė – tai abipusė atsakomybė“, – teigia ji.
Ji akcentuoja, kad kad į integracijos procesus aktyviau turėtų įsitraukti ir patys užsieniečiai studentai, drąsiau reikšdami savo nuomonę.
„Studentai turėtų kalbėti apie tai, kokie yra jų poreikiai ir ko jiems galbūt trūksta. Taip pat turėtų įsitraukti į įvairias apklausas, kurios yra siunčiamos semestro eigoje ar pabaigoje. Labai svarbu būti atviriems bendraujant tiek su dėstytojais, tiek su universiteto administracija. Nes tik tokiu būdu bus galima koreguoti dalykus, kuriuos reikia koreguoti“, – patikina Vilniuje studijuojanti ukrainietė.
Tuo metu Vilniaus universiteto prorektorius V. Jaskūnas sako, kad daugiau iniciatyvos turėtų rodyti ir lietuviai studentai, nuo kurių taip pat labai priklauso, ar užsieniečiai universitete bus tik prašalaičiai, ar visaverčiai bendruomenės nariai.
„Norėčiau, kad mūsų studentai daugiau domėtųsi. Statistika rodo, kad apie 10 proc. studentų pasirenka išvykti mokytis į užsienį. Tačiau likusieji 90 proc. taip pat yra svarbūs – jie gali dalyvauti kultūriniuose renginiuose, lankyti paskaitas kartu su tarptautiniais studentais. Reikia kalbėtis ne tik tarpusavyje, bet su visais“, – įsitikinęs prorektorius.
Pasak „International House Vilnius“ vadovės I. Laučienės, norint, kad studijuoti Lietuvoje atvykę užsienio talentai čia pasiliktų, diskusija dėl užsienio studentų turėtų vykti ne „apie juos“, o „su jais“. O tai yra visų suinteresuotų pusių – universitetų ir jų vadovybės, dėstytojų, studentų, institucijų – atsakomybė: „Mūsų tikslas – ne tik padėti spręsti praktinius klausimus, bet ir statyti tiltus. Tai galima pasiekti tik bendromis universitetų, vietos bendruomenės ir pačių užsieniečių pastangomis.“