Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius… Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos? Iš tiesų paslapčių kupina ir nuostabi mūsų šalis!
Žemėlapį „Lietuvoje – visas pasaulis“ per GIS pratybas parengė Lietuvos edukologijos universiteto geografijos edukologijos magistrantūros II kurso studentės Simona, Justyna, Miglė, Andželika ir Violeta kartu su dėstytoju Marijumi Pilecku.
Rengdami žemėlapį aptikome kiek daugiau nei 50 egzotiškų vietovardžių. Gausiausia tokių vietovardžių juosta driekiasi palei Neries slėnį, nuo Karmėlavos iki Ruklos. Vos 20 kilometrų ilgio atkarpoje galite aptikti Kaukazą, Berlyną, Londoną, Paryžių, Varšuvėlę, Šveicariją ir Veneciją.
Daugelis tokių vietovardžių susiję su buvusiais dvarais ir palivarkais. Dvarininkai visais laikais stengėsi išsiskirti ir pasirodyti, tad neretai savo valdomiems dvarams parinkdavo įdomius, egzotiškus pavadinimus. Taip Lietuvoje atsirado Londonas, Venecija, Varšuvėlė (Varšauka), Europa, Ramybė, keletas Aleksandrijų ir kiti neįprasti vietovardžiai. Be abejo, prieš 100 ar 200 metų tokių vietovardžių buvo dar daugiau. XX amžiuje naikinant dvarus ir palivarkus išnyko ir daugelio jų pavadinimai.
Paplitęs hidronimas „Dunojus“ („Dunojėlis“). Jį nuo seno mėgo lietuviai – dažnai šį upėvardį galime išgirsti liaudies dainose. O vietovardis „Amerika“ yra gana naujas. Galima numanyti, kad jo atsiradimas susijęs su XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje vykusia emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas.
Lietuvoje Belvederį turime tik vieną (Jurbarko rajono savivaldybėje, prie Seredžiaus), tačiau miestų ar vietovių tokiu pavadinimu, įvardijančiu „gražų vaizdą“, galima sutikti ne vienoje pasaulio šalyje: Austrijoje, JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Urugvajuje, Prancūzijoje ir kitur. Dar labiau pasaulyje paplitęs vietovardis „Belmontas“, reiškiantis „gražų kalną“. Miestų ir vietovių tokiu pavadinimu galima sutikti bent dešimtyje šalių.
Savita Černobylio kaimo pavadinimo kaita. Ilgą laiką šis netoli Vilniaus esantis kaimas taip ir vadinosi – Černobylis. 1975 metais kaimas prijungtas prie Vilniaus rajono, pavadinimas neatsiklausiant gyventojų buvo pakeistas į Juodbalius. Iki šių dienų ankstesnį kaimo pavadinimą išsaugojo pagrindinė kaimo gatvė.
Dar didesnius virsmus išgyveno Ignalinos rajono savivaldybėje esantis Rojus. Pasak vietos gyventojų, seniau ši vietovė buvo vadinama Velnyne. Pavadinimas pasikeitė, kai XIX–XX amžių sandūroje čia gyvenęs Adomas Hrebnickis užveisė didelį gražų sodą. Ilgainiui vietovė iš Velnynės pervadinta į Rojų. Įdomu tai, kad visai netoli, vos už 8 kilometrų nuo Rojaus, yra ir Ramybė. Galbūt taip tiesiog sutapo, tačiau tikrai yra apie ką pamąstyti nuolat skubantiems ir laimės nerandantiems šiuolaikiniams žmonėms.
Joniškio rajone tekančio upelio pavadinimas „Sirija“ su gerai žinoma Artimųjų Rytų šalimi sutampa atsitiktinai. Upelio pavadinimas labai senas, kilęs iš indoeuropietiško žodžio „sira“, kuris reiškia „srovę, srautą“. Tokios pačios kilmės yra ir Dzūkijoje tekančios Seiros pavadinimas.
Savitų vietovardžių galima rasti ir tarp Lietuvos pelkių pavadinimų: Siberija, Sachara ir kt. Tokie vietovardžiai rodo, kad vietos gyventojams šios pelkės asocijavosi su tolimais, atšiauriais kraštais.
Žemėlapį galite rasti adresu http://leu.maps.arcgis.com/apps/View/index.html?appid=8a3c1d4c213f462b9fbe6030ab5f755c.