2015-ieji Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) yra ypatingi. Didžiausias Lietuvoje pedagogus rengiantis universitetas šiemet mini 80-ąjį jubiliejų.
LEU savo metus skaičiuoja nuo tada, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1935 m. įsteigė pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą – Respublikos dvimetį pedagoginį institutą Klaipėdoje, kurio pagrindinis uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti pedagoginius mokslus Lietuvoje.
Universiteto jubiliejui skirti renginiai vyksta visus 2015 metus. Bet pagrindiniai renginiai vyko spalio 14–16 d.
Spalio 14 d. LEU galerijoje „2003“ jubiliejaus renginiai prasidėjo žinomų dailininkų, Ugdymo mokslų fakulteto Dailės katedros dėstytojų, parodos „Vertybių erdvės“ atidarymu. Aštuoni menininkai pristato per pastarąjį dešimtmetį sukurtus kūrinius. Kiekvienas autorius formavo bendros parodos idėjų lauką, atsirinkdamas darbus, kurie atlieptų vieną ar kelis esminius žodžius, sietinus su universiteto 80 metų jubiliejaus ir asmeninės kūrybos paralelėmis. O nuo 2015 m. spalio 15 d. LEU centrinių rūmų bibliotekoje eksponuojama LEU 80 metų jubiliejui skirta istorinė paroda „Lietuvos edukologijos universiteto istorijos bruožai 1935–2015“.
Tą pačią dieną LEU atidengta Universiteto garbės daktarų lenta. Renginyje dalyvavo didelis būrys universiteto bendruomenės narių ir garbių svečių. Prieš atidengiant Garbės daktarų lentą LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis sakė, jog šioje lentoje aukso raidėmis įrašyti universitetui svarbūs žmonės. Lentoje pagerbiama 14 LEU garbės daktaro vardą gavusių mokslininkų. Pirmieji, kuriems 1995 m. buvo suteiktas šis vardas, yra Heidelbergo pedagoginio universiteto prof. habil. dr. Gerdas Bodo von Calsburgas ir Čikagos lituanistikos instituto direktorius prof. dr. Jonas Antanas Račkauskas. Tačiau palikta ir tuščių lentelių, skirtų ateičiai įrašyti garbingų vardų ir pavardžių. Sveikindama universitetą švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sakė: „Tai, ko aš pasiekiau, yra subrandinta čia, šiame universitete.“ Garbės lentą atidengė asmenys, kurių vardai ir pavardės iškalti joje. Po ceremonijos susirinkusieji buvo pakviesti į salę, kurioje netrukus turėjo prasidėti jubiliejinė mokslinė konferencija.
Švietimas turi būti grįstas mokslu, todėl LEU surengė jubiliejui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją „Mokslu grįsto švietimo link“. Joje mokslininkai dalijosi patirtimi ir kalbėjo apie švietimo politiką, mokytojų ugdymą, vaiko raidą ir ugdymą, įtraukųjį ugdymą, neformalųjį švietimą ir kitomis švietimui svarbiomis temomis. Atidarydamas konferenciją A. Gaižutis pažymėjo, kad ši konferencija turi reikšmingą užtaisą, kaip padėti švietimo sistemai pagrindžiant mokslu, o ne asmeniniu patyrimu, tad mokslingumo turėtų būti daugiau. Susirinkusiems į konferenciją A. Pitrėnienė sakė esanti dėkinga šiam universitetui už čia praleistus metus ir įgytą pedagoginę išmintį ir kiekvienam asmeniškai palinkėjo sveikatos, kad nepritrūktų inovatyvių idėjų, kad būtų mylimi ir patys mylėtų.
Visą spalio 15 dieną II aukšto fojė vyko universiteto 80 metų jubiliejui skirta paroda „Universiteto mokslo ir meno veikla (2011–2015)“, joje buvo demonstruojami LEU mokslo ir meno pasiekimai. Žiūrovai išvydo naujausią Vytauto Kontrimo, Tautvydo Rasiulio ir Geoge Ovčinikovo sukurtą filmą apie LEU.
Taip pat spalio 15 d. LEU II rūmuose vyko Lietuvos ir Ukrainos istorijos klubo apskritojo stalo diskusija „Lietuva ir Ukraina: saugumas ir bendradarbiavimas“. Pagrindinį pranešimą skaitė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Artūras Jasinskas. Diskusiją vedė universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis. Diskusijoje dalyvavo svečiai iš Lietuvos ir Ukrainos.
Spalio 16 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko iškilmingas LEU 80 metų jubiliejaus paminėjimas. Renginio metu universiteto naujiems garbės daktarams buvo iškilmingai įteiktos regalijos. 2015 m. Universiteto garbės daktaro vardai suteikti Stokholmo universiteto prof. habil. dr. Pėteriui Vanagui, Ukrainos nacionalinio M. P. Dragomanovo pedagoginio universiteto rektoriui akademikui prof. habil. dr. Viktorui Andruščenkai ir Lenkijos Vroclavo universiteto rektoriui prof. habil. dr. Marekui Bojarskiui.
Sveikindamas universitetą jubiliejaus proga A. Gaižutis kalbėjo apie universiteto svarbą Lietuvos ir švietimo istorijoje, papasakojo apie jo reikšmę šiandien. „Mes esame pagrindinė pedagogų kalvė Lietuvoje ir edukologijos mokslų židinys“, – sakė rektorius ir siūlė jubiliejaus šūkiu skelbti pasakymą „Visiškas atsidavimas studentams, būsimų Lietuvos švietėjų sėkmei“.
Renginyje perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas universiteto 80-mečio proga. Jame Prezidentė teigė, kad nuo pat universiteto įkūrimo jam patikėta strateginės reikšmės misija ne tik perduoti mokslo žinias, bet ir įkvėpti, nukreipti, auginti būsimus Lietuvos kūrėjus, statytojus ir gynėjus. O per aštuonis veiklos dešimtmečius LEU išugdė daugybę talentingų asmenybių, jos kūrė ir formavo Lietuvos švietimo sistemą, savo auklėtiniams perdavė atsakomybę kurti šalies ateitį – jaunąją kartą. Šalies vadovė palinkėjo, kad LEU aplink save burtų geriausių ir stipriausių ekspertų tinklą, aktyviai dalytųsi patirtimi su Lietuvos ir užsienio universitetais. Prezidentė pabrėžė, jog tik ugdydami asmenybes investuojame į valstybės ateitį.
Už finansinę paramą renginiams organizuoti ir stipendijas studentams buvo pagerbti ir universiteto mecenatai – įmonių grupė „Penki kontinentai“ ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Atminimo medaliai įteikti ir nusipelniusiems universiteto bendruomenės nariams, ir universiteto vardą garsinantiems absolventams – olimpiniams čempionams. LEU didžiuojasi turėdamas net vienuolika olimpinių čempionų.
Sveikinimo žodžius tarė iškilmėse dalyvaujantys valstybės pareigūnai, universiteto bendruomenę sveikino Lietuvos ir užsienio universitetų rektoriai ir kiti garbūs svečiai. Šventiniame renginyje muzikiniu pasirodymu svečius džiugino LEU mišrus choras „Ave vita“, kamerinis ansamblis „Credo“. Ilgų plojimų sulaukė ir solistė, Muzikos katedros dėstytoja docentė Zita Grigienė (sopranas).
LEU