Lietuvos himną giedame svarbiausiomis mūsų šaliai akimirkomis, su pasididžiavimu klausome jo po sėkmingų Lietuvos sportininkų pasirodymų, kylant šalies vėliavai. Turbūt daugelis galėtų įvardyti ir himno autorių – Vincą Kudirką, tačiau ar žinome, kokį kelią V. Kudirkos sukurta „Tautiška giesmė“ nuėjo, kad taptų himnu.
Konkurencija V. Kudirkos „Tautiškai giesmei“
Iki Vinco Kudirkos „Tautiškai giesmei“ tampant Lietuvos himnu, buvo ne vienas kūrinys, kuris pretendavo į himno vardą. Štai keletas tokių kūrinių:
- Spaudos draudimo laikotarpiu labai populiari buvo Antano Baranausko daina„Nu, Lietuva, nu, Dauguva“. Ši daina skambėjo lyg tautinė giesmė, žadino Tėvynės meilę, skatino neapykantą carizmui, rusifikacijai. Carinė valdžia stengdamasi šią giesmę uždrausti, ją traktavo kaip priešvalstybinį kūrinį. Todėl buvo kreiptasi į Maironį, kad jis parašytų šiai A. Baranausko dainos melodijai naujus žodžius, prie kurių negalėtų prikibti valdžios cenzūra. Taip atsirado Maironio eilėraštis „Eina garsas“.
- Žinomo istorinio romano „Algimantas“ autorius Vincas Pietaris siūlė tautine giesme paversti Dovydo psalmę„Dievas galybių su mumis!“
- Labai populiari buvo ir Česlovo Sasnausko sukomponuota, Maironio parašyta giesmė„Marija, Marija“, kurią buvo pamėgęs ir popiežius Jonas Paulius II.
- Į Lietuvos himnus pretendavo raiškios, patriotinę nuotaiką keliančios Maironio eilės „Kur bėga Šešupė…“(Česlovo Sasnausko ir Aleksandro Kačanausko muzika).
- Taip pat labai populiari tapo„Jaunimo giesmė“ – „Užtrauksme naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras!“ (Juozo Naujalio muzika).
- Tautine giesme virto „Lietuva brangi“ (Juozo Naujalio muzika).
Ši giesmė ypač buvo populiari sovietinės okupacijos metais. Ji buvo tarsi Lietuvos himno pakaitalas. Pirmą kartą legaliai ši giesmė sugiedota vadinamo „chruščioviško atšilimo“ metu Vilniaus universiteto choristų. Ją giedant, reikšdami pagarbą, žmonės visada atsistodavo.
- Tautine giesme virto ir Jurgio Zauerveino eilėraštis„Lietuvninkais mes esam gimę“, atspausdintas 1879 metais. Šis eilėraštis šiek tiek pakoreguotas (Stasio Šimkaus muzika) dabar įvardytas kaip Mažosios Lietuvos himnas.
Sulaukdavo bisų
Pirmą kartą Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota 1899 m. lapkričio 13 dieną Peterburge surengtame koncerte, skirtame šelpti lietuvių studentams. Himno autoriaus sveikata tuo metu jau buvo visai silpna.
Po metų Kazys Grinius spaudoje šią giesmę jau pavadino tautišku himnu, jį propaguodavo savo šeimos vakarėliuose, įvairiuose susirinkimuose. Giedant šią giesmę, susirinkusieji atsistodavo.
Ypač entuziastingai „Tautiška giesmė“ buvo sutikta Didžiojo Vilniaus Seimo (1905) išvakarėse surengtame koncerte. Kompozitoriaus Miko Petrausko vadovaujamas choras šią giesmę turėjo net kelis kartus pakartoti.
1906 metais kompozitoriaus Antano Kačanausko išleistas leidinėlis su „Tautiška giesme“ jau tiesiogiai vadinosi Lietuvos himnu: „Lietuvių hymnas. Žodžiai ir melodija V. Kudirkos. Fortepijonui priruošė A. Kačanovskis“. Leidinio viršelį puošė mūsų senasis valstybingumo ženklas – Vytis.
Įkvėpdavo žinomus žmones
Rašytoja Žemaitė 1907 metais savo rašinyje „Vilniaus kanklės“ apie „Tautišką giesmę“ rašė: …būrys lietuvaičių užtraukė sutartinę, visas kambarys, kaip vienas žmogus, stojo stati, nes pragydo tautišką lietuvišką himną. Himno gaida sujudino ir sugraudino širdį, atsiminei neseniai pergyventą laiką, kuomet žmogus baimėje, patyliais šnibždėjo: „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Sykiu džiaugsmas šildė širdį, jog jau iškovojome nors tiek liuosybės, kad galima tuos žodžius viešai ir balsu dainuoti…
Jadvygos Čiurlionytės teigimu, Vinco Kudirkos himnas turėjo įtakos ir jos brolio M. K. Čiurlionio bei visos šeimos atlietuvėjimo procese.
Lietuvos himno giedojimas žadino lietuvių širdyse patriotizmą ir viltį, norą prisidėti prie savo valstybės atkūrimo.
Specialią šventinę „Tautiškos giesmės“ giedojimo transliaciją stebėkite liepos 6 d. nuo 19.30 val. per TV3.
TV3 nuotr.