Dvylika Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų akademinių asociacijų, vienijančių apie pusantro tūkstančio narių, paskelbė deklaraciją, kuria reikalaujama esmingai atnaujinti Lietuvos mokslo politiką. Pabrėžiama, kad mokslas ir studijos pagaliau turi tapti pagrindiniu Lietuvos valstybės prioritetu ir tai turi būti įtvirtinta nacionaliniu susitarimu.
Pasak vienos iš deklaracijos iniciatorių, Lietuvos sociologų draugijos prezidentės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės dr. Mildos Ališauskienės, kaip rodo oficialiai skelbiami duomenys, valstybės asignavimai aukštojo mokslo studijoms, kaip BVP daliai, nuolatos mažėja. Lietuvos valstybinio sektoriaus išlaidos aukštajam mokslui vienam gyventojui nesiekia nė pusės to, ką vidutiniškai išleidžia kitos ES šalys narės.
Kitas deklaracijos iniciatorius Lietuvos politologų asociacijos vadovas doc. dr. Liutauras Gudžinskas akcentuoja, kad toks prastas mokslo ir studijų finansavimas neatliepia nei realios šalies ekonominės situacijos (Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia apie tris ketvirčius ES vidurkio), nei skambių politikų pasižadėjimų.
„Prieš penkerius metus priimtoje Valstybės pažangos strategijoje, sumanios visuomenės tikslas buvo paskelbtas svarbiausiu valstybės prioritetu. Deja, pati mokslo bendruomenė to visiškai nepajuto. Daug kalbama apie inovatyvumo stoką, bet nedaroma nieko, kas šią situaciją keistų iš esmės“, – pabrėžė L. Gudžinskas.
Deklaracija susideda iš dešimties punktų, kurie, susibūrusių akademinių asociacijų manymu, privalomi siekiant naujos Lietuvos mokslo politikos. Čia pabrėžiamas pusiausvyros tarp skirtingoms mokslo šakoms skiriamo dėmesio atkūrimas, būtinybė atsisakyti ekonominės naudos logika grįsto dabartinio mokslo ir studijų finansavimo, skatinti ir remti aukštojo mokslo tarptautiškumą, plėtoti lituanistiką ir svarbių HSM darbų vertimų programą, ugdyti pasitikėjimą mokslininkais ir jų bendruomenėmis, užtikrinti skaidrų lėšų skirstymą ir sudaryti nacionalinį susitarimą, kuris numatytų deramą paramą aukštajam mokslui kaip prioritetinei valstybės gyvenimo sričiai.
Deklaracija žymi ją pasirašiusių HSM asociacijų Sąjūdį – gilesnio tarpusavio bendradarbiavimo pradžią. Susibūrę HSM draugijų atstovai sieks, kad politikai galiausiai pradėtų skirti reikalingą dėmesį tiek HSM disciplinų plėtotei, tiek visos mokslo politikos atnaujinimui. Su visu deklaracijos tekstu galima susipažinti čia: http://sociology.lt/humanitariniu-ir-socialiniu-mokslu-hsm-atstovu-sajudzio-deklaracija-del-lietuvos-mokslo-politikos-atnaujinimo/
HSM atstovų Sąjūdžio deklaracija skelbiama daugelyje pasaulio šalių balandžio 22 d. įvyksiančio Maršo už mokslą išvakarėse. Eitynės organizuojamos ir Vilniuje (http://www.bti.vu.lt/marsas-uz-moksla). Jose kviečiami dalyvauti visi, kurie palaiko žiniomis grįstą politiką, mokslo mokymą, mokslo finansavimą ir visiems atvirą mokslą.