Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology“ išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netoleravimu, ir kodėl dalis kūdikių, gebančių virškinti laktozę, šį gebėjimą praranda laikui bėgant.
Iš viso pasaulyje daugiau kaip 65 proc. suaugusiųjų negali virškinti pieno cukraus, vadinamo laktoze. Tokių žmonių žarnynas nuo vaikystės ar jaunystės gamina vis mažiau laktozę skaidančio fermento – laktazės. Anot studijos vadovo Toronto universiteto priklausomybių ir psichikos sveikatos centro profesoriaus Artūro Petronio, pagrindinis tyrimo klausimas buvo, kaip šis gebėjimas ilgainiui prarandamas.
„Atlikta studija parodė, kaip ant DNR grandinės besikaupiančios vadinamosios epigenetinės modifikacijos daro įtaką genų veikimui. Po kiek laiko laktazės geno kaimynystėje susikaupę epigenetiniai pakitimai išjungia geno veiklą. Šių pokyčių kaupimosi greitis yra skirtingas kiekvienam individui“, – sako prof. A. Petronis.
Mokslininkai taip pat mano, kad tokie patys molekuliniai mechanizmai gali paaiškinti ir vėlyvą įvairių žmogaus ligų pasireiškimą. Nors polinkis sirgti tokiomis ligomis kaip šizofrenija arba vėžys yra paveldimas, tačiau pirmieji simptomai pasireiškia tik suaugus arba senatvėje. Tiesa, minėtos ligos yra kur kas sudėtingesnės nei laktozės netoleravimas, nes su jomis yra susiję daugybė genų.
Atliekant tyrimą itin svarbi buvo VU Gyvybės mokslų centro vyresniosios mokslo darbuotojos Editos Kriukienės kartu su grupe sukurta unikali technologija „mTAG“, skirta epigenetiniams pakitimams tirti. Ji leido laktazės geno kaimynystėje pastebėti natūralių DNR modifikacijų išnykimą.
Pasak vieno iš straipsnio autorių VU Gyvybės mokslų centro bioinformatiko dr. Juozo Gordevičiaus, ateityje bioinformatikos studijų reikšmė tik didės, o ši studijų kryptis patraukli mokslininkams ir studentams tuo, jog jos tyrimų sąnaudos itin mažos.
„Bioinformatikos studijų reikalingumas ateityje jau dabar yra nenuginčijamas, o tam nereikia nei brangių reagentų, nei išskirtinių technologinių sprendimų – užtenka gebėti mąstyti. Džiugu, jog bendras skirtingų sričių mokslininkų darbas pastebėtas tarptautiniu mastu, vis ryškesnį pėdsaką pasaulyje palieka ir mūsų šalies tyrėjai“, – džiaugiasi dr. Juozas Gordevičius.
Bioinformatikai dr. Juozas Gordevičius ir Karolis Koncevičius padėjo atlikti eksperimentų metu gautų duomenų analizę. Atliekamus mokslinius tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
VU