Keturi Lietuvos kurortai ir penkios kurortinės teritorijos jau šiandien sukuria maždaug 40
procentų visų nakvynių šalyje. Tai vienas stipriausių turizmo sektoriaus segmentų,
generuojantis ilgalaikes viešnages, aukštesnes išlaidas ir matomą ekonominę grąžą
regionams. Tačiau nacionalinėje politikoje kurortų vaidmuo vis dar miglotas: valstybės
strategijose jie neįvardijami kaip prioritetas, jiems neskiriamos atskiros investicijos, o
prevencijos politika, kuriai jie galėtų būti reikšminga atrama, taip ir netapo realiai
įgyvendinta kryptimi.
Opūs klausimai
Šią situaciją išryškino Juodkrantėje vykęs Lietuvos sveikatos turizmo forumas „Viešoji
politika ir kurortai: ar valstybė pasiruošusi investuoti į prevenciją?“. Šeštus metus
organizuojamas renginys šiemet atskleidė aiškų disonansą tarp kurortų ekonominės
naudos ir politinės valios kurti ilgalaikę, nuoseklią jų vystymo programą.
Forumo dalyviai pastebėjo, kad sveikatinimo turizmas Lietuvoje iki šiol neturi oficialaus
prioritetinio statuso. Nors, anot jų, būtent šio segmento lankytojai šalyje praleidžia
daugiau laiko ir išleidžia daugiau pinigų nei įprasti turistai, su sveikatinimo turizmu nėra
siejamos jokios tikslinės priemonės, nėra aiškaus investicijų plano, nėra nacionalinės
strategijos, kuri padėtų Lietuvai konkuruoti su Lenkijos, Čekijos ar Vokietijos kurortais.
Dar viena išryškinta problema – šalies rinkodaros biudžetas. Nacionalinės sanatorijų ir
reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda priminė, kad šiuo metu visai
Lietuvos reklamai užsienyje per „Keliauk Lietuvoje“ skiriama apie 3 mln. eurų per metus.
Tokia suma, anot jo, neretai prilygsta vienos didesnės Lietuvos įmonės metiniam
rinkodaros biudžetui ir riboja galimybes prisitraukti potencialius klientus, pavyzdžiui, iš
Vokietijos. Šioje šalyje nuo 2022 metų Lietuva yra pripažinta vietos ligonių kasų, o tai
reiškia, kad vokiečių pacientai gali gauti kompensaciją reabilitacijai mūsų šalyje. Vis
dėlto šis potencialas, kaip pažymi kurortų atstovai, beveik neišnaudojamas, nes
nacionalinės komunikacijos užsienio rinkose nėra, o atvykstamąjį sveikatinimo turizmą
valstybė reklamuoja minimaliai.
Ši situacija ypač paradoksali kurortams, nes būtent šios teritorijos pritraukia didžiausią
turistų dalį: lenkų ir vokiečių svečiai kartu sudaro maždaug trečdalį visų atvykėlių, o
izraeliečiai kai kuriuose Lietuvos kurortuose užsako iki 70 procentų nakvynių. Kurortai
pabrėžia, kad be nuoseklaus valstybės įsitraukimo jų rinkodaros pastangos tampa
pavienėmis akcijomis, o ne kryptinga sistema.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) savo komentare pabrėžia, kad „Keliauk
Lietuvoje“ aktyviai stiprina šalies kaip sveikatinimo krypties įvaizdį, dalyvauja
tarptautinėse parodose, rengia kampanijas prioritetinėse rinkose ir bendradarbiauja su
kelionių organizatoriais. Tačiau detalesnių komentarų apie galimą įstaigos biudžeto
didinimą nepateikė.
Liko be finansavimo
Forume daug diskusijų sukėlė ir 2023 metais priimtas Kurortų ir kurortinių teritorijų
darnaus vystymo įstatymas. Dokumentas turėjo tapti kertiniu žingsniu formuojant aiškų
valstybės požiūrį į kurortų plėtrą, tačiau, forumo iniciatorių teigimu, jis liko be svarbiausio
– realaus finansavimo.
„Įstatymas numato parengti dešimties metų plėtros programą, išgryninti prioritetus ir
numatyti priemones, tačiau tokios programos iki šiol nėra. Tai reiškia, kad visi darbo
grupės suformuluoti projektai liko tik pasiūlymų lygmenyje, o kurortai toliau vystomi tik iš
savivaldybių lėšų, kurios, palyginti su didžiųjų miestų biudžetais, yra ribotos“, – kalbėta
forume.
Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Darius Jasaitis dėmesį atkreipia į tai, kad
kurortai gali tapti svarbia sveikatos prevencijos grandimi, jei valstybė aktyviau investuos.
EIMIN raštu išdėstytoja pozicijoje teigiama: „Siekiame, kad Lietuvos sveikatinimo
turizmas būtų skatinamas, o kurortai galėtų vystytis ir plėtoti sveikatinimo paslaugas.
Finansavimo modeliai dar bus svarstomi, tačiau vienas iš jų galėtų būti ir viešojo ir
privataus sektoriaus partnerystė“.
Naujos galimybės laukia pritarimo
Prevencijos klausimas – dar viena tema, kuri forume skambėjo ypač aiškiai. Kurortai ir
sanatorijos pabrėžia, kad Lietuva galėtų sukurti prevencinį modelį, leidžiantį
darbdaviams siųsti darbuotojus į sveikatinimo programas, kaip tai daroma kai kuriose
Europos šalyse. A.Salda neabejoja, kad toks sprendimas stiprintų žmonių sveikatą,
mažintų nedarbingumo dienų skaičių ir padėtų kurortams dirbti stabiliai visus metus:
„Tačiau teisinio pagrindo tokiai sistemai nėra, o diskusija kol kas apsiriboja teoriniais
svarstymais“.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė
Odeta Vitkūnienė tokią idėją vertina palankiai, tačiau pabrėžia, kad sprendimus turi
priimti socialiniai partneriai – darbdaviai ir darbuotojų atstovai.
Dar viena struktūrinė spraga – moksliškai pagrįstos gamtinių gydomųjų veiksnių
sistemos nebuvimas. Lietuvoje nėra metodikos, pagal kurią būtų atliekami mineralinių
vandenų, purvo, klimato ar kitų gamtinių veiksnių tyrimai. Nėra ir institucijos, kuri būtų
atsakinga už jų sertifikavimą. Todėl Lietuvos kurortuose taikomos procedūros
tarptautiniu mastu neturi tokio mokslo pagrindo, kokį turi, pavyzdžiui, Čekijos ar
Vokietijos kurortai.
SAM informuoja pateikusi paraišką Lietuvos mokslo tarybai šios sistemos kūrimui,
tačiau tai tik pradinė stadija. EIMIN atstovai papyldo, kad abi ministerijos,
bendradarbiaudamos su Lietuvos mokslo taryba ir sveikatos turizmo verslo
asocijuotomis struktūromis, dirba ties tuo, kad būtų aktualizuota gamtinių veiksnių
sertifikavimo tvarka, sukurtas aiškus gamtinių veiksnių pripažinimo gydomaisiais
mechanizmas ir atitinkamai teisinis pripažinimas.
„Ministerijos pozicija: kurortai gali tapti nacionaliniu prevencijos ir sveikatos stiprinimo
centru tinklu, taikant gamtinius gydomuosius veiksnius“, – sako O. Vitkūnienė.
Laukia konkretumo
SAM artimiausiu metu planuoja peržiūrėti medicininės reabilitacijos skyrimo indikacijas,
skatinti kineziterapeutų įdarbinimą pirminėje sveikatos priežiūroje, įtraukti sporto
medicinos gydytojus į reabilitacijos sistemą. Tikslas – gerinti paslaugų prieinamumą ir
mažinti perteklinius siuntimus į specializuotas įstaigas.
Kurortų ir sanatorijų vadovai apibendrina, kad šiandienos situacija yra dviprasmiška:
sektorius turi aiškiai identifikuotą potencialą, tačiau valstybės strategijoje jis dar nėra
realiai įtvirtintas.
„Tai kuria ilgalaikį neapibrėžtumą dėl investicijų, infrastruktūros plėtros ir tarptautinio
konkurencingumo“, – pastebi pašnekovai.
Birštono „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė forumo metu pabrėžė, kad
sektoriui šiandien labiausiai trūksta stabilumo ir aiškių taisyklių, kurios leistų planuoti
dešimtmečiui į priekį, o ne gyventi nuo projekto iki projekto.
Forumo rengėjai atkreipė dėmesį, kad jei politiniai sprendimai neatsiras, Lietuvos
kurortai dar vieną dešimtmetį gali likti tarp ambicijų ir realybės – matydami, kiek daug
gali nuveikti, bet neturėdami priemonių tai įgyvendinti nacionaliniu mastu.
