Gamyba ir ekologija – suderinama? Niekam ne paslaptis, kad gamyboje naudojami tirpikliai, dažai, skiedikliai išskiria galybę teršalų, o šie, patekę į aplinką, neigiamai veikia atmosferą ir klimato kaitą, kurios reikšmė Žemei, žmonėms ir jų ateičiai yra itin didelė bei neabejotina. Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis pristatė dar tobulesnę biotechnologiją, padėsiančią reguliuoti teršalų kiekį ir spręsti itin aktualią problemą – švelninti klimato kaitą.
„Organiniai teršalai: acetonas, butanolis ir t. t. – tirpikliai, kurie naudojami ruošti dažams. Tirpikliai labai greitai garuoja ir atsiranda dujinių teršalų. Kadangi gamyklose darbų apimtys yra didelės, neigiama įtaka aplinkai taip pat labai pastebima“, – naujosios biotechnologijos, šį rudenį gavusios Europos patentą, svarbą aiškina P. Baltrėnas, kurio sąskaitoje – jau šešiasdešimt devyni tarybiniai, dvidešimt keturi Lietuvos patentai ir šis pirmasis Europos patentas.
Pasak A. Zagorskio, šiuo metu taikomi kasetinės konstrukcijos oro valymo biofiltrai, kurie užpildyti mikrobiologiškai aktyviomis medžio žievėmis, kompostu, ceolito granulėmis ar kita įkrova. O šis biofiltras jau yra gerokai pranašesnis: „Šis išradimas išsiskiria unikalia biofiltro konstrukcija. Jis yra sudarytas iš viena šalia kitos išdėstytų mikrobiologiškai aktyvuotų plokštelių. Tokia įrenginio konstrukcija leidžia gerokai sumažinti įrenginio aerodinaminį pasipriešinimą ir sutaupyti energijos sąnaudas įrenginio eksploatacijai.“
Kaip teigia P. Baltrėnas, naujasis išradimas unikalus ir savo drėkinimo sistema. Įprastuose biofiltruose įkrova drėkinama vandens purkštukais. Drėgmė būtina mikroorganizmų aktyvumui įkrovoje užtikrinti. O sukurtame įrenginyje plokštelių drėkinimui pritaikytas fizikinis reiškinys – kapiliarinis efektas. Dėl šio efekto iš dalies į vandenį panardintos plokštelės drėkinamos tolygiai, nenaudojant elektros energijos. Tai yra kokybiškai tobulas drėkinimas, kuriam nereikia jokių energijos sąnaudų.
Svarbia ypatybe tampa šio biofiltro ilgaamžiškumas. Jame panaudotas medienos plaušas, kuris yra specialiai apdorotas, tad nepūva. Būtent tai padidina įrenginio ilgaamžiškumą, nes jis yra patvaresnis nei įprastos technologijos.
„Dar 2012-aisiais padavėme patento paraišką „Plokštelinės konstrukcijos biofiltrui su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema“. Toliau patentas bus palaikomas trijose šalyse – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Tai yra tos šalys, kuriose tokie biofiltrai populiariausi“, – pasakoja daug aplinkosaugai nusipelnęs P. Baltrėnas.
Šiuo metu VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete galima išvysti išbandytą ir patikrintą pramoninį pavyzdį. Tikimasi, jog greitu metu naujasis biofiltras atsidurs dalyje Lietuvos ir užsienio gamyklų, tikslinių įmonių ir gerokai prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo.
VGTU