Šiandien pagal katalikišką kalendorių – Trys Karaliai, oficiali šv. Kalėdų laikotarpio pabaiga. Sulaukiame dar vieno kito pašte užsilaikiusio atviruko, baigiame nupuošti Kalėdų eglutes… Suvalgėme Kalėdų Senelio suneštus saldumynus, skaičiuojame papildomas kalorijas ir kilogramus po Naujųjų sutikimo. Tačiau ne visi turėjo progą pasidžiaugti šventėmis ir juo labiau gautomis dovanėlėmis, kai kurie mūsų gimtinės mažieji dar tebelaukia tos savo, ko gero, vienintelės dovanos per metus, apie kurią svajojo ištisus mėnesius, rašė laišką Kalėdų Seneliui arba tyliai šnibždėjo į ausį jo padėjėjoms Snieguolėms. Geradarių rūpesčiu Atlantą skrodžiantys konteineriai jau pakeliui į Lietuvos uostamiestį, dalis jau išvežiojama po kai kuriuos rajonus, į „Vaikų svajonių“ įkūrėjų elektroninio pašto dėžutes keliauja padėkos laiškeliai. Penkeri lūkesčius pranokę metai, kuriuos vainikavo ir LRT 2015 metų žmogaus nominacija. Bet ar kiekvienas pagalvojame, kaip per Kalėdas galėtume padėti kitiems, bent jau likimo nuskriaustiems mažiesiems, kuriems galbūt tai yra vienintelė šventė per visus metus?
Pusbroliai, informacinių technologijų sektoriuje dirbantys Julius Gregorauskas ir Andrius Čepkus, dovanėlių vaikams tinklalapį sukūrė dar 2010 m. Nors iš pradžių projekte dalyvavo tik Vilniaus socialinių paslaugų centras, buvo įgyvendinta 350 sunkiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų svajonių, o tai labdaros organizatorius įkvėpė nesustoti ir toliau tęsti prasmingą darbą. „Jis turi tik svajonę, tu – galimybių“, – skelbia projekto „Vaikų svajonės“ reklaminis šūkis. Šiandien internetinis puslapis skaičiuoja šeštuosius gyvavimo metus, o svajonių įgyvendintojai buvo pagerbti LRT radijo Metų žmogaus titulu. Per tą laiką įgyvendinta beveik 40 tūkstančių vaikų svajonių dešimtyse rajonų, padedant keliems šimtams socialinių darbuotojų ir savanorių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svajonės renkamos iš socialinės rizikos šeimose augančių vaikų. Remiantis įstatymais į šią grupę patenka problemų dėl smurto, priklausomybių ar finansų turinčios šeimos. Jos oficialiai įtraukiamos į savivaldybių socialinės rizikos šeimų sąrašus, todėl socialiniai darbuotojai periodiškai aplanko net ir pačius tolimiausius vienkiemius – taip visų vaikų norai būna išgirsti.
Prieš keletą metų į projektą įsitraukęs Naujojo Džersio valstijoje šiuo metu gyvenantis Marius Vilemaitis puikiai pažįsta vieną iš „Vaikų svajonių“ įkūrėjų, todėl jis mielai prisidėjo prie šio kilnaus projekto. Šiandien M. Vilemaitis – oficialus „Vaikų svajonių“ atstovas JAV. „Socialiniai darbuotojai – mūsų kertinis akmuo ir sėkmės pagrindas, jie bendraudami su vaikais išsiaiškina, apie ką šie svajoja, padeda jiems suformuluoti savo pageidavimus. Tada svajonės perduodamos www.vaikusvajones.lt puslapio redaktoriams, o jie, savanorių padedami, patalpina į tinklalapį, kur jas gali pamatyti visi, – pasakoja Marius. – Aš koordinuoju dalies jų įgyvendinimą už Atlanto. Štai pernai JAV lietuviai padėjo įgyvendinti per 200 svajonių, o šiemet – jau arti 500. Bendradarbiavome su daugiau nei 10 Lietuvos rajonų, 60 socialinių darbuotojų, o dovanėles vaikams padėjo rinkti bent 8 Amerikos lietuvių bendruomenės. Pirmą kartą „Vaikų svajonių“ įgyvendintojų atsirado ir tolimojoje Vakarų pakrantėje, dar dabar į Klaipėdą keliauja Portlando ir San Fransisko lietuvių suaukotos dovanėlės vaikams. Esame labai dėkingi lietuvių įkurtos pervežimais užsiimančios įmonės „Atlantic Express“ atstovams, kurie sutiko visas šias Lietuvos vaikams skirtas dovanas nusiųsti adresatams nemokamai.“
Projekto geografija plečiasi: prieš porą metų iškėlusios koją už Lietuvos ribų, Mariaus dėka pradėtos toliau vystyti Amerikos Rytų pakrantėje, šiandien „Vaikų svajonės“ turi dešimtis rėmėjų Naujajame Džersyje, Niujorke, Hjustone, Čikagoje, Portlande ir San Fransiske. Būtent pastarajame mieste esanti „Genio“ lituanistinė mokykla šiemet pirmąkart prisidėjo prie dešimčių svajonių įgyvendinimo, o Kauno maratono klubo San Fransisko filialas dovanėlėms skyrė dosnią finansinę auką, taip pat nemažai lėšų surinkta per kasmetį Lietuvių bendruomenės rudens pokylį.
Gerumas užkrečiamas ir… nepagydomas. O mums, lietuviams, pasirodo, jo dar reikėtų pasimokyti. Tada nereikės raudonuoti, pvz., kad ir skaitant metų sandūroje pasirodžiusio labdarą, pagalbą visuomenei ir savanorystę propaguojančios tarptautinės paramos organizacijos „Charities Aid Foundation“ (CAF) publikuotą Pasaulio labdaros reitingą ir jame aptikus Lietuvą, 2015 metų duomenimis, užimančią „garbingą“ 142 vietą, lenkiančią vos 3 iš 145 šalių, pateiktų sąraše… Mus šioje apskaitoje lenkia net karo niokojama Palestina (http://www.cafamerica.org/wp-content/uploads/1755A_WGI2015_Report_WEB_V2_FINAL.pdf).
Iš Vakarų kultūros į Lietuvą plūstančiose „laisvojo“ pasaulio idėjose vis labiau priimame Naujųjų metų pasižadėjimus – dar senovės Babilono ir Romos laikus menančią tradiciją pasižadėti sau ir kitiems prasidedančiais metais kaip nors patobulėti, į savo aplinką įnešti gėrio. Ar ne pats laikas daugeliui mūsų Ugninės Beždžionės metais nors truputėlį pasinerti į labdarą ir savanorystę, galbūt pagelbėti sunkiau besiverčiantiems? Tada LRT dėl 2016 metų žmogaus nominacijos nebereikėtų sukti galvos… Ją pelnytų visa lietuvių tauta.
Laurynas R. Misevičius – specialiai Lietuvai iš Portlando, Oregono, JAV