Turtinga miesto istorija, žavi architektūra, vaizdai į vandens platybes ir puikus maistas bei gėrimai – Lisabonoje lengva užsimiršti mėgaujantis tik šiam miestui būdinga atmosfera. Kaip rodo Portugalijos sostinėje gyvenančios lietuvės patirtis, kelionė į miestą ant septynių kalvų gali būti visiškai spontaniškas, bet vertingas sprendimas.
Grafikos dizainerei Godai Laimutytei patinka gyventi Lisabonoje, nes tai yra dinamiškas ir įvairus miestas, nors, lyginant su kitomis Europos sostinėmis, nėra labai didelis.
O susisiekimas tarp Lietuvos ir Portugalijos sostinių šiemet tapo gerokai patogesnis, nes skrydžiai iš Vilniaus vyksta du kartus per savaitę. Šį maršrutą G. Laimutytė planuoja išbandyti per kalėdinę kelionę į gimtinę.
Lisabonos maisto žemėlapyje – ir lietuviški vardai
Lisabona, tarsi išmintinga namų šeimininkė, visada taiko taisyklę, kad kelią į svečio širdį lengviausia nutiesti per pilvą. „Gastronomijos patirtys yra mano pomėgis. Mėgstu tiek ragauti vietinį maistą, tiek tyrinėti kitų šalių kulinarines tradicijas. Portugalai savo tradicinius valgius patiekia labai paprastai, vertina natūralius skonius, o ne sudėtingus prieskonių mišinius, padažus ar marinavimą. Svarbiausia – švieži, kokybiški vietiniai produktai ir geras aptarnavimas. Todėl visiems mėgstantiems jūrų gėrybes galiu rekomenduoti „Cervejaria Ramiro“. O norintys mėsos patiekalų Lisabonoje turėtų užsukti į restoraną „Galeto“, – teigia G. Laimutytė.
Jos rekomenduojamų „fine dining“ restoranų sąraše – „Oficio“, „Trinca“, „Tati“, „Tasca Pete“ – kiekvienas iš jų turi kuo nuspalvinti savo svečių patirtį.
Azijos patiekalų įvairovę galima rasti „Mercado Oriental“. Lietuvė čia rekomenduoja suvalgyti rameną.
O išskirtinis šeimininko dėmesys lietuvius visada sušildys nepalietiškame restorane „Rose Stupa“. Kodėl? Nes vienas iš šio restorano savininkų, iš Nepalo kilęs Anil, yra gyvenęs Lietuvoje ir visada apsidžiaugia išgirdęs lietuvių kalbą.
„Kokia Europos sostinė, jeigu joje nėra itališkų restoranų?! Mano mėgstamiausias yra „Osteria Cucina di Amici“ restoranas su draugiška savo aplinka“, – sako Lisabonos skonių tyrinėtoja.
Beje, G. Laimutytė Portugalijos sostinėje yra atradusi ir lietuviškų ženklų. Kavinę „Savas“ ji rekomenduoja vėlyviesiems pusryčiams, o barą „Darbas“ – pasisėdėjimui su gėrimais ir užkandžiais vakare. Pavadinimai sufleruoja, kad šias vietas atidarė lietuviai.
Visada apstu pasaulinių renginių
Anot pašnekovės, maisto kultūra yra ryškus Lisabonos privalumas, kuriuo miestas pritraukia svečius. Vien pernai sostinės regione apsilankė 5,7 mln. užsienio turistų.
Bet miesto trauką stipriai palaiko ir įvairūs renginiai. Pavyzdžiui, lapkričio 11–14 dienomis Lisabonoje vyks „Web Summit“ – viena iš didžiausių technologijų konferencijų pasaulyje. Į renginį atvyksta technologijų srities lyderiai, startuolių kūrėjai, inovatoriai, kurie pristato ir aptaria naujausias technologijų tendencijas bei ateities kryptis. Skaičiuojama, kad renginį MEO arenoje aplanko per 70 tūkst. žmonių.
O vienas ryškiausių kultūros renginių lapkričio 15–30 dienomis bus festivalis „Alkantara“. Dvi savaites Portugalijos sostinė alsuos teatro, šokio, šiuolaikinio meno pasirodymais ir praktikomis. Tarptautiniai menininkai ir atlikėjai atskleis, kaip šių dienų aktualijos susipina ir atsispindi mene.
Dokumentinio kino mėgėjai spalio 17–27 dienomis nepraleidžia „DocLisboa“ – tarptautinio dokumentinių filmų festivalio. Renginio programa visada siūlo didžiulę šiuolaikinės dokumentikos įvairovę, sudarytą iš vietinių ir tarptautinių kūrėjų darbų.
Kviečia pajusti mažų galerijų žavesį
G. Laimutytė pastebi, kad Lisabonos gyventojams kultūra, kaip ir maistas, yra labai svarbi jų gyvenimo dalis. „Tai kuria išskirtinę socialinę aplinką. Tiek vasarą, tiek žiemą žmonės yra įpratę išeiti į miestą, čia praleisti daug laiko, susitikti su draugais, bendrauti. Todėl miesto ir žmonių dinamika visada yra aktyvi, visada esi sraute, kaupi naujas patirtis ir įspūdžius, akiratis nenumaldomai plečiasi“, – dalijasi lietuvė. Per kelerius metus ji įsitikino, kad portugalai yra labai empatiški, šilti žmonės, visada vedami gerų ketinimų ir noro padėti.
Taip pat pašnekovė pastebi, kad internete labai lengva rasti informacijos apie lankytinus objektus ir susidaryti pasivaikščiojimų ar pasivažinėjimų tramvajais maršrutus. Ji įsitikinusi, kad viešint Lisabonoje verta traukiniu nuvažiuoti iki Sintros ir aplankyti ten esančias spalvingas pilis, išgirsti jų istoriją.
Viena įdomiausių Lisabonos kultūrinio gyvenimo naujienų, G. Laimutytės nuomone, šiemet yra po renovacijos atidarytas „Colouste Gulbenkian“ muziejus ir greta esantis parkas. O mėgstantiems kamerinę aplinką menininkė pataria pasižvalgyti po mažas galerijas, tokias kaip „Passevite“, „Zé dos Bois gallery“, „Galeria Foco“, „Underdogs Gallery“, „Galeria São Mamede“ ir kitas.
Iš viso ketverius metus Lisabonoje gyvenanti lietuvė teigia, kad Portugalijos sostinė yra pilna atradimų, kurie nesibaigia. Ji pažymi, kad rugsėjis šioje šalyje dar laikomas vasaros mėnesiu, nes yra labai saulėtas. Spalis – malonus ir jaukus ruduo, kai dienos dar labai gražios, nedaug lietaus ir drėgmės. O vienas didžiausių portugališkos žiemos privalumų, pasak G. Laimutytės, yra tai, jog ji yra gerokai trumpesnė už lietuvišką žiemą.
Tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Lisaboną vykdo bendrovė „airBaltic“ du kartus per savaitę.