Pradinis / Mokslas ir švietimas / Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Žvilgtelėję į pasaulio žemėlapį, turbūt nerastume nė vienos šalies, kur negyventų lietuvių. Pasaulyje veikia daugiau nei 210 užsienio lituanistinių mokyklų, kuriose dirba per 800 mokytojų. Nemaža dalis išvykusių į užsienį lietuvių savaitgaliais savanoriauja lituanistinėse mokyklose. Akivaizdu, pandemijos metu užsienio lituanistinės mokyklos irgi privalėjo mokymosi procesą perkelti į virtualiąją erdvę. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, karantino etapas – atradimų metas. „Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai ieško patrauklių būdų, kaip sudominti ir paskatinti pasaulio lietuvių vaikus mokytis kalbėti lietuviškai. Tad džiaugiuosi, jog pastaraisiais metais atsirado ne viena virtuali lituanistinė mokykla, Lietuvos mokslininkai, mokytojai, kultūros atstovai skiria savo laiko savaitgaliais ar naktimis ir skaito pamokas Amerikos, Australijos, Europos lituanistinėse mokyklose, veda seminarus užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Taip visi prisidedame prie diasporos bei savosios šalies ir kultūrinės tapatybės pasaulyje“, – sako V. Leonavičienė.

Vilma Leonavičienė. M. Musteikio nuotrauka

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Daugiau nei du dešimtmečius užsieniečius lietuvių kalbos mokanti Vilma prisimena, kad baigusi lietuvių filologijos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete ji norėjo dirbti mokykloje ir keisti pasaulį. Tuomet jaunai mokytojai atrodė, jog lietuvių kalba – įrankis, kuris gali prisidėti prie teigiamų pokyčių mūsų šalyje. Kelerius metus pradirbusi vienoje Vilniaus mokyklų, ji netikėtai sulaukė pasiūlymo lietuvių kalbos mokyti Čečėnijos karius. Tąkart Vilma neišsigando iššūkio ir jį priėmė. „Reikia gyventi be baimių. Nebijoti ir priimti iššūkius. Šiandien mano pirmieji mokiniai iš Čečėnijos – garsūs medikai, teisininkai, palaikome su jais ryšius. Visuomet kartoju savo studentams: nebijokime keistis, keliauti ir imtis naujų veiklų. Sunku patikėti, jog prieš du dešimtmečius per lituanistiką atradau pasaulį ir lietuviškas žodis atvėrė naujus klodus“, – sako kitakalbių dėstytoja.

Mokytojas lituanistas – ateities kūrėjas

Praėjusią vasarą pandemijos metu Vilma su komanda pasiryžo iki tol įprastu būdu vykusius lietuvių kalbos ir kultūros kursus bei lituanistines studijas VDU pirmą kartą paversti virtualiais. Tačiau šiemet artėjančią vasarą lituanistinių mokyklų mokytojus tikisi gyvai suburti Vilniuje. V. Leonavičienė tiki, jog vakcinavimas ir laisvėjantis pasaulis leis užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams atvykti į Lietuvą. „Žinoma, paskaitas organizuosime ir nuotoliniu būdu, nes, deja, ne visų šalių piliečiai galės atvykti, tačiau jau turime patirties organizuoti veiklą virtualiai. Džiaugiamės, jog užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai nori dalyvauti kursuose, dalijasi savo patirtimi ir ieško pagalbos. Juk mokytojas lituanistas – moralės pavyzdys, ugdytojas, kūrybingumo puoselėtojas, ateities kūrėjas. Jis turi nuolat augti, mokytis ir mokyti kitus“, – sako V. Leonavičienė.

Bendraudama su išvykusiais mokytojais ir studentais, Vilma suprato, jog pasaulio lietuviai nori išsaugoti savo tapatybę ir nors trumpam grįžti į Lietuvą. „Susirenkame ir pajaučiame prasmę tik grįžę čia. Kodėl? Todėl, kad čia galime dalyvauti kultūriniame gyvenime su savo kalba ir čia būti savimi. Džiaugiuosi, jog prieš porą metų Bostono lituanistinės mokyklos pedagogų šeima Miglė ir Martynas Limantai dalyvavo lituanistinėse studijose. Jie ne tik sėmėsi žinių, bet ir svarstė apie grįžimą gyventi į Lietuvą. Taip jie priėmė sprendimą ir grįžo į gimtinę“, – sako kursų organizatorė.

Diasporos vaikų grįžimas į Lietuvą

Pastaraisiais metais vis daugiau šeimų apsisprendžia grįžti ir savo gyvenimą toliau kurti Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais į Lietuvą grįžo net 1540 vaikų iki aštuoniolikos metų. Tad jau gyvenant svetur svarbu vaikus ne tik mokyti lietuvių kalbos namuose, bet ir vesti į užsienio lituanistinę mokyklą. Pasak kitakalbių dėstytojos V. Leonavičienės, lituanistas svetur atlieka svarbią funkciją. Dabar ir čia reikia padėti ne tik mokytojams, bet ir išvykusiems lietuviams ir jų vaikams. „Mūsų mokyklos jau priima grįžusius moksleivius. Diasporos vaikai – ypatingi vaikai, kurie moka dvi ar net tris užsienio kalbas. Tarptautinis tyrimas parodė, jog dvikalbiai ar trikalbiai vaikai lengviau išgyvena stresą, patiria mažiau patyčių, labiau jų išvengia. Tad, siekiant didinti grįžtamąją migraciją, grįžtančių vaikų sėkmingą integravimą į Lietuvos švietimo sistemą, būtina užmegzti dialogą su vaikais, jų tėvais ir mokytojais“, – sako VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė V. Leonavičienė.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top