Kodėl su kūdikiais nepatartina kalbėti „minkštu balsu“, kuo plastilinas gali būti naudingesnis nei modelinas, iš ko susideda mokinio „sėkmės trikampis“ ir kas dar svarbu mokykloje – apie tai TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ kalbėjosi laidos vedėja Kristina Rimienė, ilgametė pedagogė ir Vilniaus privačios gimnazijos įkūrėja Tatjana Liubertienė ir logopedė metodininkė Laima Leonavičienė.
Ne visi privalo tapti fizikais ar gydytojais
Geriausios idėjos gimsta netikėtai – taip nutiko ir Tatjanai Liubertienei, kuri prieš 25 metus nusprendė Lietuvoje įkurti visiškai kitokią mokyklą: „Ilgai mokiausi svetur, domėjausi ne tik pedagogika, todėl turėjau visai kitokių planų. Tačiau gimus dukrai gydytojai sunerimo, kad ji gali turėti sveikatos problemų. Sunerimau ir aš: mamos akimis pamačiau, kad nėra mokyklos, į kurią drąsiai ją išleisčiau. Ši baimė mane įkvėpė intensyviai domėtis ir sukurti tokią aplinką, kurioje būtų saugu išskirtiniams vaikams. Tai buvo mokyklos pradžia. Diagnozės dukrai nebuvo patvirtintos, tačiau mokykla ir jos idėja išliko: čia vaikai ugdomi kaip asmenybės, neprikišant jiems jokių šablonų. Mes manome, kad ne visi privalo būti fizikais ar gydytojais. Mes manome, kad svarbiausia – asmeninė vaiko sėkmė, jo emocinis intelektas ir pasitikėjimas savimi“, – ilgus metus tobulintą ir sudėtingą mokymo modelį bando nupasakoti Tatjana.
Tėvai privalo taip pat mokytis
Kitas svarbus aspektas, kurį pabrėžia Tatjana, yra nuolatinis tėvų bei pačių mokytojų mokymasis: „Mes tai vadiname sėkmės trikampiu. Ir šis modelis labai pasiteisina: besikeičiant vaikams, besikeičiant pasauliui, mokytojas privalo nuolatos atnaujinti žinias. Taip pat ir tėvai: jie turi suprasti, kodėl darome vieną ar kitą sprendimą. Jie turi suprasti, kodėl kartais pamokoje bus visiška drausmė, o kartais – visiška laisvė. Jei tėvai neįsisavins to, ką norime pasakyti, ko gero, neįsisavins ir vaikas.“
Plastilinas naudingesnis negu modelinas
Dukrai įkurta mokykla buvo tik pradžia: gimus anūkams Tatjana įkūrė ir darželį: „Troškau gero dukrai, gero noriu ir anūkams. Jie yra didžiausi patarėjai ir įkvėpėjai kuriant darželio gerovę“, – idėjos puoselėjimo paslaptis atskleidžia pašnekovė ir priduria, kad šių dienų problematika pastūmėjo įkurti dar vieną darželį, orientuotą būtent į kalbinį ugdymą.
Darželio logopedė Laima Leonavičienė laidoje atskleis ne vieną patarimą, kaip ugdyti vaiko kalbą, ir kokios tėvų klaidos dažniausiai pasitaiko: „Venkite kalbėdami su mažaisiais švepluoti – juk jie dar negali suprasti, kodėl mes taip kalbame, ir gali pradėti mus mėgdžioti! Aiškiai tarkime ne tik garsus, bet ir intonacijas: pabrėžkime džiaugsmą, liūdesį, kitas emocijas, kad vaikas galėtų suprasti, kaip jaučiasi jo mama. Taip ugdysime ne tik taisyklingą vaiko kalbą, bet ir emocinį intelektą“, – aiškina logopedė ir priduria, kad svarbu daug kalbėtis ir neignoruoti vaiko klausimų. „Jei neturite laiko, kalbėkitės bet kur, pavyzdžiui, važiuodami automobiliu paklauskite, kokios spalvos mašinos už lango.“
Labai svarbūs ir, atrodo, nesusiję dalykai. „Leiskite vaikams žaisti plastilinu (modelinas per minkštas). Kuo daugiau jų pirščiukai įdės jėgos minkydami plastiliną, tuo geriau stimuliuosis juose esantys ir su kalbos vystymusi susiję nervų centrai“, – sako logopedė.
Tyrelės neleidžia iki galo vystytis artikuliaciniam aparatui
Laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai Kristinai Rimienei paklausus, kodėl vaikai vis dažniau susiduria su kalbėjimo problemomis, logopedė įvardija tokius veiksnius, kaip daugiakultūrė aplinka ar kieto maisto nebuvimas vaiko racione: „Juk seniau vaikai ir morką grauždavo, ir obuolį – taip lavėdavo jų artikuliacinis aparatas, mankštindavosi veido raumenys, o dabar, vartojant labai daug tyrelių, jie dažnai lieka nepakankamai stiprūs ir tai sukelia ne vieną problemą“, – aktualią temą gvildena specialistė.
TV3 nuotr.