Londone gyvenantis 30-metis Remigijus Škarbalius iš Alytaus yra absoliučiai unikalus. Jaunas vyras gyvena be abiejų kojų ir be vienos rankos. Viską, ko tik prireikia, jis daro su vienintele dešiniąja. „Daug kam atrodo, kad gyventi be vienos kojos yra siaubinga, todėl mano, kad be abiejų jau iš viso neįmanoma. Bet aš visus tokius bandau nuraminti“, – šypsodamasis LRT televizijos laidoje „Emigrantai“ šį vakarą pasakos jis.
Optimizmo neprarandantis vaikinas sako, kad visuose jo neįgalumą patvirtinančiuose dokumentuose, kurių nuo gimimo susidarė didžiulis kalnas, nerastume jokios sudėtingos diagnozės pavadinimo. „Ten tiesiog parašyta, kad toks gimiau. Kito paaiškinimo nėra“, – tvirtina Remigijus. Visą gyvenimą, kiek tik prisimena, Remigijus sau ir kitiems bando įrodyti, kad yra labai stiprus ir kad gali pasiekti bet kokį užsibrėžtą tikslą. Gailesčio jam nereikia.
Dar paauglystėje, gyvendamas Alytuje, R. Škarbalius tapo Lietuvos neįgaliųjų plaukimo čempionu, taip pat įgijo teisę mūsų šaliai atstovauti Europos čempionate. Kitas, ne ką mažiau svarbus pasiekimas – sulaukęs pilnametystės jis sugebėjo išlaikyti vairavimo teises. Remigijus tapo pirmuoju vairuotoju, kuris automobilį savarankiškai valdo be kojų ir vienos rankos. Jis sako, kad tai dar ne pabaiga. Kitų savo svajonių pildyti Remigijus atvyko į Londoną.
Tiesa, buvimas fiziškai stipriu turi ir minusų – išmokęs gyventi savarankiškai Remigijus Londono medicininei komisijai pasirodė per daug sveikas. Tai, kad jis neturi kojų ir vienos rankos, netapo priežastimi įvertinti tai kaip sunkų neįgalumą. „Jeigu gali pats judėti, vadinasi, viskas yra pakankamai neblogai“, – po pirmo patikrinimo nusprendė jį apžiūrėję medikai. Supratęs, kad tik iš pašalpos pragyventi yra per daug sunku, Remigijus sugalvojo, kaip užsidirbti papildomai.
Dar gyvendamas Alytuje Remigijus Škarbalius studijavo informacines technologijas, todėl nusprendė, kad Londone taps kompiuterių meistru. Remigijaus gabumai greitai ir kokybiškai taisyti kompiuterius jį išpopuliarino tarp Londone gyvenančių lietuvių. „Jeigu tik kas nors Lietuvoje įvertintų mano gabumus – mielai nebebūčiau emigrantu“, – pripažino vyras.
LRT nuotr.