Maču Pikču, esantį Peru, visi žino, visi girdėję, visi nori pamatyti savo akimis… Kiekvieną dieną šį sunkiai pasiekiamą senovės inkų miestą aplanko tūkstančiai turistų iš viso pasaulio. Bet pradėkime apie viską nuo pradžių…
Pietų Amerikoje Inkų imperija susikūrė maždaug XV a. pradžioje ir egzistavo iki XVI a. antrosios pusės. Europiečių kalbose paplitęs pavadinimas Inka, kurio pagrindinė reikšmė – „valdovas“. Taip ir dabar vadinama visa buvusioji civilizacija arba visi imperijos gyventojai.
Inkų imperijos pagrindas – XII a. Kusko apylinkėse gyvenusi gentis. Tai buvo maža, bet karinga tauta, XII a. Andų kalnuose įkūrusi savo civilizacijos centrą – Kuską. Bėgant amžiams, inkai plėtė savo teritoriją, vienu metu ji driekėsi nuo Kolumbijos iki Čilės ir Argentinos! Žemyno pietuose juos sutramdė dar karingesnė mapučių tautelė, o plėstis į kitas sritis neleido ispanų invazija. 1533 metais prasidėjo inkų pasipriešinimas ispanams, trukęs iki 1572 metų, po kurio ėmė dominuoti ispanai, be gailesčio naikinę viską, kas buvo sukurta inkų. Beje, legendinis, kalnuose paslėptas Maču Pikču miestas liko beveik nepaliestas.
Prarastuoju inkų miestu vadinamas Maču Pikču buvo atrastas 1911 metais Hiramo Bingamo vadovaujamos ekspedicijos metu. Pasakojama, jog paslaptį apie kalnuose esantį miestą jam už vieną dolerį pardavė vietinis piemuo. Kas nutiko šio kerinčio miesto gyventojams – iki šiol paslaptis… Manoma, jog 1532 metais visi Maču Pikču gyventojai paslaptingai išnyko, tačiau ne dėl ispanų konkistadorų kaltės. 1911 metais vykusios ekspedicijos metu apleistame inkų mieste buvo rasta šventyklų komplekso, gyvenamųjų ir ūkinės paskirties pastatų, gynybinių sienų, kanalų, kelių, šlaituose išdėstytų terasų liekanų.
Iki mūsų dienų išlikęs statinių kompleksas tarsi byloja, jog inkų imperijos gyventojai buvo ne tik karinga tauta, bet ir menininkai. Svarbiausia jų meno sritis – be jokių abejonių – architektūra. Monumentalūs inkų statiniai pakeri kiekvieną juos išvydusįjį. Tiesa, Maču Pikču stovi seismiškai aktyvioje zonoje, čia žemės drebėjimai yra gana dažni reiškiniai. Tačiau iš tašytų akmenų pastatytas miestas – įrodymas, jog inkai buvo sumanūs inžinieriai. Akmenys sutvirtinti nenaudojant jokios cementinės medžiagos, jie tiesiog iškalti ir kruopščiai sudėti vienas ant kito, nepaliekant nė mažiausio plyšelio. Sakoma, jog prasidėjus žemės drebėjimui, statinių akmenys pradeda judėti prisiderindami prie žemės virpesių, o šiems nurimus, tvarkingai sugrįžta į savo vietas.
Maču Pikču – milžiniškas statinių kompleksas, tačiau čia atrasta dar tikrai ne viskas. Iš miesto vingiuoja daugybė takelių, kur jie visi veda dar nėra žinoma, todėl nepabūgę paklaidžioti turistų ne taip dažnai minamais, augmenijos užgrobtais takais, galbūt ir jūs tapsite atradėjai.
Jei susiruošėte savo akimis išvysti įstabųjį Maču Pikču…
- Ne sezono metu Peru Anduose lyja beveik kasdien, todėl į kelionę ruoštis patartina sausuoju metų laiku. Daugiausia kritulių iškrinta nuo gruodžio iki kovo mėnesio, o daugiausia turistų Peru aplanko birželio – rugpjūčio mėnesiais.
- Kelionė iki Maču Pikču nėra pigi. Vien traukinio bilietas iš Kusko miesto kainuoja maždaug 100 JAV dolerių. Atvykus prie kalno papėdės, ant kurio stūkso Maču Pikču, laukia pasirinkimas: ar dar kartą patuštinti piniginę, ar sugaišti porą valandų ir į paslaptingąjį inkų miestą užkopti pėsčiomis. Vingiuotas kalnų takelis beveik sutampa su 1911 metais H. Bingamo pasirinktu kopimo maršrutu!
- Savo maisto į Maču Pikču įsinešti nepavyks. Tas pats taikoma ir gėrimams – galima pasiimti tik nedidelį vandens buteliuką.
- Bent vieną dieną nepatingėkite atsikelti išties anksti, prieš patekant saulei. Pirmiesiems spinduliams nutvieskus Maču Pikču pasijusite tikrai ypatingai.
- Šalia Maču Picču stūkso indėno nosį primenantis Wayna Pikču kalnas. Ant jo užkilti per dieną leidžiama vos keturiems šimtams turistų, todėl jei norite senąjį inkų miestą pamatyti iš viršaus – suskubkite ir stokite į eilę. Būtent nuo šios viršukalnės ir nufotografuota daugelis žinomų ir kvapą gniaužiančių Maču Pikču nuotraukų.
Sandra Kanopkaitė
Rimanto Uktverio nuotraukos