Kai skauda nugarą ar sustingsta pečiai, daugelis intuityviai ieško masažo specialisto. Tačiau ne visi masažai vienodi, o netinkamai pasirinktas ar netaisyklingai atliekamas masažas gali ne palengvinti, o išprovokuoti dar didesnį skausmą, paūminti esamą būklę ar net sukelti komplikacijų.
Pasak Eglės sanatorijos masažo specialistės Ingos Radvilienės, pirmasis ir svarbiausias žingsnis – suprasti, kokio masažo žmogui iš tiesų reikia, o antrasis – pasirinkti tinkamą specialistą.
„Gydomasis masažas nėra tik papildoma priemonė. Tinkamai taikomas, jis tampa neatsiejama įvairių ligų gydymo ar profilaktikos dalimi. Aišku, vienos procedūros nepakanka – norint ilgalaikio poveikio, reikia viso kurso: nuo penkių iki penkiolikos procedūrų“, – sako ji.
Pagrindiniai masažų tipai
Egzistuoja pagrindiniai keli masažo tipai, tai – gydomieji, limfodrenažiniai, klasikiniai, sportiniai ir atpalaiduojantys. Specialistės teigimu, dar galima išskirti povandeninius ir aparatinius.
„Gydomasis masažas gali būti skiriamas esant judamojo aparato problemoms, tarpslankstelinių diskų išvaržoms, skoliozei, artritui, artrozei, raumenų ar sausgyslių uždegimui, radikulitui, taip pat paralyžiaus, parezės ar lėtinio bronchito atvejais. Po sunkių kvėpavimo ligų, pavyzdžiui, bronchinės astmos ar plaučių uždegimo, taikomas bronchų masažas, kuris buvo ypač populiarus po COVID-19“, – aiškina ji.
Gydomasis masažas dažnai derinamas su kineziterapija, fizioterapija ar medikamentiniu gydymu. Sveikam žmogui jis gali būti profilaktinė priemonė, o sergančiam – visavertė gydymo dalis.
„Klasikinis, dar vadinamas švedišku, masažas – vienas pagrindinių pasirinkimų siekiant pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti raumenų įtampą. Jo metu taikomi pagrindiniai judesiai – glostymas, trynimas, maigymas ir vibracija. Masažo metu oda tampa elastingesnė, šalinamas raumenų nuovargis, gerinama limfotaka, kraujotaka, didinamas deguonies ir maistinių medžiagų kiekis minkštuosiuose audiniuose“, – teigia I. Radvilienė.
SPA centre gydymo nesitikėti
Limfodrenažinis masažas – švelnesnė technika, skatinanti limfos tekėjimą ir mažinanti tinimus, ypač po operacijų ar ilgalaikio nejudrumo.
„Jis gali būti atliekamas rankomis arba aparatu ir priskiriamas ne tik reabilitacinei, bet ir estetinei procedūrai – padeda mažinti celiulitą, modeliuoti kūno formas“, – pabrėžia ji.
Pavyzdžiui, po krūties šalinimo operacijos dažnai skiriamas limfodrenažinis masažas vienai ar kitai rankai – siekiant sumažinti limfos susikaupimą. Ši procedūra reikalauja atidaus atlikimo ir yra gydomoji, todėl SPA centrai jos atlikti negali – tam reikalinga licencija.
„Sportinis masažas taikomas aktyviai judantiems ar profesionaliems sportininkams. Paruošiamasis masažas atliekamas prieš fizinį krūvį, siekiant sumažinti traumų riziką ir pagerinti raumenų parengtį, o atstatomasis – po krūvio, mažina raumenų įtampą, skatina jų atsipalaidavimą“, – pažymi masažo specialistė.
Atpalaiduojantis masažas skirtas emociniam ir fiziniam nuovargiui mažinti, dažnai atliekamas su karštais akmenimis, žolelių ryšulėliais, bambukų lazdomis ar eteriniais aliejais – tai tokie masažai, kurių įprastai galima tikėtis SPA centruose.
„O štai povandeninis masažas – viena populiariausių procedūrų sanatorijose, kai masažas atliekamas šiltame vandenyje su stipria srove, sujungiant šilumos ir mechaninio poveikio naudą“, – teigia I. Radvilienė.
Kada apie masažą nė negalvoti?
Vis dėlto ne visais atvejais masažas yra tinkamas. Pasak specialistės, esama tiek absoliučių, tiek reliatyvių kontraindikacijų.
„Joks masažas nerekomenduojamas sergant infekcinėmis ligomis, karščiuojant, esant ūmiems uždegimams, atviroms žaizdoms, trombozei, aneurizmoms ar hipertenzinei krizei. O kai kurios situacijos, kaip nėštumas, epilepsija ar onkologinės ligos, seniau laikytos kontraindikacija, dabar vertinamos individualiai, gydytojo sprendimu“, – atkreipia dėmesį ji.
Pasak I. Radvilienės, sanatorijoje visos masažo procedūros paskiriamos tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, kuris konsultacijos metu įvertina paciento sveikatos būklę ir tik tada, remdamasis indikacijomis bei kontraindikacijomis, skiria konkrečias procedūras.
„Visi keliai turėtų prasidėti nuo gydytojo kabineto. Jei turite išvaržą, bet to nežinote, masažas gali išprovokuoti ūmų skausmą. O jei kraujotaka sutrikusi ar yra trombų rizika, masažas gali ne padėti, o pakenkti. Kai kuriais atvejais net gali būti suaktyvinti procesai, pavojingi remisijos stadijoje buvusiems onkologiniams pacientams“, – perspėja ji.
Svarbu ne tik masažo tipas, bet ir specialisto kompetencija. Gydomieji ir limfodrenažiniai masažai gali būti atliekami tik licencijuotų specialistų, išmanančių žmogaus anatomiją ir galinčių įvertinti rizikas. Tik tuomet galima užtikrinti, kad procedūra bus naudinga, o ne žalinga.
„Gydomasis masažas – tai terapija, reikalaujanti žinių, patirties ir atsakomybės. Jis turi būti ne tik tinkamai atliktas, bet ir paskirtas tinkamu metu, tinkamam žmogui. Negana to, ir pats žmogus turi informuoti masažo specialistą apie savo sveikatos sutrikimus“, – užbaigia specialistė.