Tai viena iš aktualių plaučių vėžio problemų, dėl kurių diskutuojama birželio 13–14 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3) vykstančioje VI Europos regioninėje torakalinės onkologijos konferencijoje. Į Vilnių susirinko 30 žymiausių, daug metų šioje srityje dirbančių, patyrusių plaučių vėžį ir kitas krūtinės piktybines ligas gydančių specialistų lektorių iš įvairių Europos šalių.
Plaučių vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių navikų, deja, dažniausiai diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų. Ankstyvieji plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai, sunkiai atpažįstami ir neretai priskiriami kitoms ligoms. O nuo laiku atliktos diagnostikos ir vėžio išplitimo laipsnio priklauso ne tik gydymo metodų efektyvumas, bet ir išgyvenimo prognozė. Statistiniais duomenimis, vos 9 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas plaučių vėžys, išgyvena 5 metus ir daugiau.
„Visose Europos šalyse didėja moterų sergamumas plaučių vėžiu, – sako VU Onkologijos instituto I onkochirurgijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Cicėnas. – Šis faktas verčia tyrinėti moterų plaučių vėžį ir pabandyti rasti atsakymą, kodėl jaunos moterys, nerūkiusios, gyvenančios saugioje aplinkoje, neturinčios rūkančių vyrų ir kitų rūkančių artimųjų, besimaitinančios ekologiškais produktais, suserga plaučių vėžiu; kokie yra veiksniai, lemiantys plaučių vėžio išsivystymą jaunoms moterims.“
Pasak prof. S. Cicėno, Lietuvoje moterų sergamumo plaučių vėžiu didėjimas statistiškai nepatvirtintas. „Tačiau kiekvieną dieną klinikoje mes matome jaunų moterų, kurios serga plaučių vėžiu, – sako profesorius. – Ir, be abejo, mes ieškome priežasčių, kodėl taip yra.“
Dažniausiai jaunos moterys serga dviejų rūšių plaučių vėžiu – liaukiniu ir smulkių ląstelių. Liaukinio vėžio atveju, be klinikinės diagnostikos, labai svarbi molekulinė diagnostika. Molekulinis naviko ištyrimas būtinas individualizuotai gydymo taktikai parinkti.
„Šiuo metu, diagnozavę plaučių vėžį, mes jau negalime visų savo pacientų gydyti vienu būdu, – prof. S. Cicėnas. – Priklausomai nuo molekuliniais metodais ištirtos naviko sandaros, būtina individualiai parinkti gydymo būdus, gydymo taktiką. Molekuliniai tyrimai vėl atliekami gydant, siekiant įvertinti gydymo efektyvumą.“
„Vokietijoje, šalyje, kurioje plaučių vėžys yra didžiulė problema, kasmet diagnozuojama apie 80 000 naujų plaučių vėžio atvejų, – sako vienas iš konferencijos organizatorių prof. Christianas Manegoldas iš Heidelbergo (Vokietija) universiteto. – Serga daugiausia vyrai, tačiau vis daugėja moterų plaučių vėžio atvejų. Serga ir tos moterys, kurios gyvenime nėra surūkiusios nė vienos cigaretės. Tačiau tais atvejais jos serga visai kitokios molekulinės sudėties naviku. Ištobulėjus molekuliniams tyrimams, galėsime atsakyti ir į šį klausimą.“
Chirurginis gydymas išlieka pagrindiniu plaučių vėžio gydymo metodu, jeigu diagnozuota neišplitusi arba vietiškai išplitusi liga. Nuo 17 iki 20 proc. pacientų skiriamas chirurginis gydymas.
Apie plaučių vėžį pasakoja VU Onkologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė: „Plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga. Pasaulyje jis pirmauja ir tarp vėžio sukeltų mirčių. Plaučių vėžys sudaro apie 13 proc. visų naujų vėžio atvejų, tačiau lemia maždaug 19,4 proc. mirčių nuo visų organų vėžio.
Moterų sergamumas plaučių vėžiu yra mažesnis negu vyrų. Plaučių vėžys užima trečią vietą tarp dažniausių moterų piktybinių ligų. Didžiausias sergamumas plaučių vėžiu būdingas Šiaurės Amerikos gyventojoms. Joms plaučių vėžys jau yra antras pagal dažnį piktybinis navikas. JAV, Kanados ir Danijos moterų sergamumo plaučių vėžiu rodikliai viršija 30 atvejų 100 000 moterų. Mažiausias sergamumas plaučių vėžiu yra Vidurio Afrikoje (mažiau negu 1 atvejis 100 000 moterų).
Vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius mažėjo daugelyje Europos šalių, ypač Šiaurės ir Vakarų Europoje, o moterų mirtingumas nuo plaučių vėžio didėjo. Dėl tokių sergamumo pokyčių Šiaurės Europos šalyse moterų sergamumas yra beveik toks, kaip vyrų, arba moterys netgi serga už vyrus dažniau, pvz., Islandijoje moterų sergamumas plaučių vėžiu – 32,6, o vyrų – 28 atvejai 100 000 gyventojų.
Lietuvoje vyrų sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio taip pat mažėja, o moterų sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje ir iki šiol nekinta. Mūsų moterys plaučių vėžiu serga gerokai rečiau nei vyrai – sergamumas tarp vyrų ir moterų 2011 metais buvo 51,6 ir 7,1 atvejai 100 000 gyventojų.
Mūsų šalyje pastaraisiais metais kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų plačių vėžio atvejų, tarp jų apie 250–300 atvejų diagnozuojama moterims (2011 m. – 1494 plaučių vėžio atvejai: 1197 vyrams ir 297 moterims). Taigi, nepaisant sergamumo mažėjimo tarp vyrų ir stabilaus sergamumo tarp moterų, problema tebėra aktuali.“
VU Onkologijos instituto inf.