Liepos 10-12 dienomis XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė Čikagoje lankytojus
pakvies ne tik šokti, dainuoti ir puoselėti lietuviškas tradicijas, bet ir atrasti išskirtinę meno patirtį.
Šventės metu pirmą kartą Jungtinėse Amerikos Valstijose bus pristatyta unikali 3D autostereograma
„Trimatė Jūros sonata”, sukurta pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą.
Šio neįprasto meno kūrinio autorė – grafikė, dizainerė ir kūrybinės grupės „Vėjo rožė” įkūrėja
Loreta Roževičiūtė-Elksnė, jau tris dešimtmečius kurianti autostereogramas – optines iliuzijas,
kuriose trimatis vaizdas atsiveria tik pažvelgus į paveikslą ypatingu būdu.
„Trimatė Jūros sonata” – ne tik įspūdingo formato meno kūrinys, bet ir kvietimas sustoti, pažvelgti
giliau bei iš naujo atrasti M. K. Čiurlionio pasaulį. Kūrinyje susijungia menas, technologija ir net
akių mankšta, o žiūrovų laukia atradimo džiaugsmas, kai iš spalvų ir raštų netikėtai išnyra trimatis
vaizdas.
Apie paslaptingą autostereogramų meną, įkvėpimą, kūrybinį procesą ir „Trimatės Jūros sonatos“
kelionę į Čikagą kalbamės su jos autore Loreta Roževičiūte-Elksne.
Prašau papasakokit apie save ir „Vėjo rožę“.
Esu grafikos dizainerė ir kūrėja. 30 metų kuriu stereogramas. 2014 m. įkūriau kūrybinę grupę „Vėjo
rožė“. Mūsų veikla yra 3D autostereogramos, atvirukai, paveikslai ir dideli meno kūriniai, taip pat
kuriame stereograminius telefonų dėkliukus. Man svarbu, kad žmogus ne tik pažiūrėtų į paveikslą,
bet ir patirtų atradimą. „Vėjo rožė“ gimė iš noro sujungti meną ir naudą akims. Įsitraukęs į regėjimo
žaidimą ir patirdamas džiaugsmą, žmogus pamato tai, kas iš pirmo žvilgsnio buvo paslėpta, ir tuo
pačiu metu nejučia atliekamas akių pratimas, kai stiprėja akys. Tokiu būdu ir mano močiutės akys
pasitaisė, šis įvykis ir tapo „Vėjo rožės“ atsiradimo pagrindu.
Daugeliui žmonių autostereograma vis dar yra paslaptis. Kaip paprastai paaiškintumėte, kas
tai yra ir kuo šis menas Jus sužavėjo?
Autostereograma yra paveikslas, kuriame trimatis vaizdas paslėptas rašte. Iš pradžių žmogus mato tik
ornamentą arba spalvų ritmą. Kai žvilgsnis nukreipiamas į tolį, lyg pro paveikslą žiūrėtumėte kaip
per langą, atsiveria 3D vaizdas. Mane šis menas sužavėjo tuo, kad jis moko atrasti paslaptį. Įdėję
truputį kantrybės, parodų lankytojai išeina su plačiomis šypsenomis ir kitą dieną atsiveda artimuosius
bei patys parodo, kaip pamatyti paslėptą objektą. Tai labai mane motyvuoja.
Kaip gimė idėja sukurti 3D autostereogramą „Trimatė Jūros sonata“ ir kodėl pasirinkote
būtent M. K. Čiurlionio kūrybą?
Šis kūrinys skirtas šventiniam minėjimui „Čiurlioniui 150”, paveikslas kviečia žmones į jo pasaulį
per naują patirtį. Buvo kuriamas metus laiko ir gavo išskirtinio kūrinio apdovanojimą, kaip
didžiausios stereogramos Lietuvoje. Pasaulyje išsiskiriame formatų dydžiais ir tuo, kad piešiama
rankomis. Čiurlionio kūryba man yra labai artima. Jo paveiksluose daug tylos, muzikos, simbolių ir
vidinės gelmės. Kviečiame lankytojus „Jūros sonatą“ pamatyti dar kitaip, trimatėje erdvėje, atrasti
laivą delne ir švyturius horizonte. Vaizdo raštas remiasi Čiurlionio kūriniu „Sonata. Allegro“, o
paslėptas trimatis vaizdas atkartoja sceną iš „Sonata. Andante“.
Tai jau ne pirma „Vėjo rožės“ sukurta autostereograma. Kaip pasirenkate kūrinius joms? Ką
žiūrovas atranda trimatėje erdvėje?
Kūrinius renkuosi pagal teminius projektus bei vidinį jausmą. Esame sukūrę parodų Kauno
savivaldybei ir muziejams. Dar vieną didelį paveikslą galite išvysti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio
muziejuje. Man svarbu, kad paveikslas turėtų mintį, nuotaiką ir paslaptį. Anksčiau kūriau
autostereogramą „Trimatė pasaka“ pagal M. K. Čiurlionio triptiko „Pasaka“ antrą paveikslą. Ten
trimatėje erdvėje atsiveria vaikas su piene ir mistinis paukštis. Man įdomu ne tik paslėpti formą, bet
ir sukurti prasmę.
Jūsų autostereogramos kuriamos ranka ir išsiskiria savo dydžiu. Kuo Jūsų kūryba yra unikali
pasauliniame autostereogramų meno kontekste?
Daug autostereogramų pasaulyje yra kuriamos kompiuteriu ir dažnai būna mažo formato. Mūsų
kūryboje svarbu rankų darbas ir didelis mastelis. Didelio formato autostereograma turi būti labai
tiksli. Maža klaida gali sugadinti visą 3D vaizdą. Todėl tai yra ir menas, ir labai kruopštus techninis
darbas. Tai yra mūsų išskirtinumas. Mes siekiame, kad autostereograma būtų ne tik optinė iliuzija,
bet ir profesionaliai atliktas meno kūrinys.
Kiek laiko užtrunka sukurti tokį kūrinį kaip „Trimatė Jūros sonata“ ir kokie buvo didžiausi
kūrybiniai bei techniniai iššūkiai?
„Trimatę Jūros sonatą“ kūriau apie metus, prisidėjo mano grupės žmonės – skulptorius ir kiti.
Didžiausias iššūkis buvo mastelis. Kūrinys yra 2,5 metro aukščio ir 1,6 metro pločio. Reikėjo, kad
3D vaizdas matytųsi ne tik vidinėse patalpose, bet ir realioje erdvėje, lauke, prie jūros. Reikėjo
galvoti apie žiūrėjimo atstumą, saulės kryptį, spausdinimą, metalinę plokštę, 3,5 metro aukščio
metalinį molbertą ir oro sąlygas. Pradžioje buvo sumanymas atkurti identiškas Čiurlionio paveikslo
spalvas, bet didelio formato plotas su ryškiomis spalvomis lauke per daug aktyviai atspindi šviesą ir
„degina“ akis. Todėl pasirinkome kitą spalvinę interpretaciją, kūrėme romantišką vakaro nuotaiką. O
kūrinys ant drobės atliktas muziejine spauda.
Ką žmogus dažniausiai patiria pirmą kartą pamatęs trimatį vaizdą autostereogramoje? Kodėl
šis atradimo momentas sukelia tiek emocijų?
Dažniausiai žmogus pamato kitų aistringas reakcijas. Tai patraukia abejojančius prieiti ir pabandyti
patiems. Žmonės galvoja, kad tai sudėtinga, bet tai tikrai mitas. Nes žiūrėti į tolį visi mokame,
svarbiausia – neskubėti ir atsitraukti nuo paveikslo labai lėtai. Greitai akis įgunda ir vaizdą
„pasigauna“ iš toli. Kai staiga gelmės vaizdas atsiveria, žmonės nustemba, plačiai šypsosi. Matome,
ne retai džiaugsmą lydi ir šūksniai, net draugų palaikymas plojimais. Tarsi iškiltų stiklo karalystė!
Visiems labai smagu atrasti paslaptį. Tai labai gyvas momentas.
Jūs bendradarbiaujate su akių gydytojais. Kaip autostereogramos prisideda prie akių
mankštos, regėjimo stiprinimo ir atsipalaidavimo?
Autostereogramos gali padėti akims, nes žiūrint į 3D paveikslą, išties, mes žiūrime į tolį. Kai tuo
tarpu patalpose visa, kas mus supa yra palyginti arti. O ypač ekranai. Akys fokusuojasi į juos ir
pavargsta. Stereo vaizdas puikiai pakeičia įprastą akių pratimą „arti, toli“. Žmogus, kaip ir
žiūrėdamas toli į horizontą, leidžia joms pailsėti. Akių raumenys atsipalaiduoja. Dėl to
autostereogramos naudojamos profilaktinei akių mankštai. Žmonės pasisako, kad po žiūrėjimo jaučia
malonius akių pojučius.
Ką Jums reiškia galimybė pristatyti „Trimatę Jūros sonatą“ Šiaurės Amerikos lietuvių
tautinių šokių šventėje, suburiančioje lietuvius iš viso pasaulio?
Ir mano artimieji gyvena Amerikoje. Džiaugiuosi, kad jie ir kiti lietuviai iš įvairių valstijų galės
pamatyti šį erdvinį kūrinį. Tikiu, kad žmonės susirinks į šventę palaikyti savo kalbą, šaknis ir meilę
Lietuvai. „Trimatė Jūros sonata“ taip pat kalba apie Lietuvą. Apie jūrą, Čiurlionį, tylą, ilgesį ir ryšį.
Smagu, kad šis kūrinys keliauja pas lietuvius, kurie gyvena toli, bet širdyje nešiojasi Lietuvą.
Kur galima įsigyti autostereogramų atvirukų, telefono dėklų ar kitų suvenyrų?
Kviečiame aplankyti vejoroze.lt internetinę parduotuvę, kur rasite stereogramų ant drobių, atvirukų.
„Vėjo rožė“ kuria telefono dėklus su autostereogramomis, puodelius ir kitus gaminius. Turime
naujieną – telefonų dėkliukų su Čiurlionio paveikslais.
Jeigu „Trimatė Jūros sonata“ galėtų perduoti vieną žinutę Šokių šventės dalyviams ir
lietuviams visame pasaulyje, kokia ji būtų?
Ji sakytų: ..Žiūrėkite giliau“. Kartais iš pirmo žvilgsnio matome tik raštą, tik kasdienybę, tik atstumą
tarp krantų. Bet kai sustojame ir žiūrime ramiau, atsiveria gilesnis vaizdas. Taip yra ir su Lietuva. Ji
gali būti toli, bet ji lieka mūsų viduje. Man norisi, kad „Trimatė Jūros sonata“ primintų ryšį, kuris
matomas ne visada iš karto, bet yra labai tikras.
Kalbėjosi Loreta Timukienė
