Sausio 28 dieną Ignalinoje gyvenanti rašytoja, prozininkė, eseistė bei vaikų literatūros tyrinėtoja Gintarė Adomaitytė bičiulius ir skaitytojus pakvietė į bibliotekoje surengtą kūrybos valandą „Pilnatis“. Jausmingas ir šiltas renginys buvo skirtas ir asmeninei rašytojos gyvenimo sukakčiai. Ji paskatino, kaip pati autorė sakė, perkratyti mintis ir stalčius. Juose aptiko galbūt primirštų įdomių dalykų ir jais norėjo pasidalyti. Kūrybos ištraukas kartu su autore skaitė diktorė ir skaitovė Irena Plaušinaitytė, VšĮ „Meno bangos“ vadovas Marius Kaptavičius, muzika žodžius palydėjo kompozitorė ir pianistė Jūratė Baltramiejūnaitė.
G. Adomaitytė pasakojo, kad Ignalina ją sužavėjo dar devintoje klasėje, kai čia atvažiavo į sporto stovyklą. Jau tada kilo mintis, kad norėtų tokiame gražiame miestely gyventi. 1995 m. čia atvyko su literatų stovykla ir nuo tada kasmet vis atvažiuodavo, o prieš kelerius metus ir su visam apsigyveno jau seniai nusižiūrėtame name, kurį ir dabar vadina baltuoju. Nors po renovacijos spalva pasikeitė, bet širdy liko tas baltumas, nors tu ką. Ignalinoje ir savo santuoką su ilgamečiu gyvenimo palydovu Mariumi Kraptavičiumi įteisino. „Nuėjome sau tyliai ramiai į Metrikacijos skyrių ir parėjome…“ – sakė ji. Tiek čia to kelio – nuo namų gal pora šimtų metrų. Tiek pat ir iki artimiausio ežero Paplovinio, jo tiltu rašytoja taip mėgsta pereiti ir lyg kitame pasaulyje atsidurti – smėlėtų takelių pušynėlyje, kuriuo paėjusi dar du ežerėlius suranda…
Nuostabi kūrybos valanda buvo tarsi šviesus atokvėpis ir dvasios pakylėjimas į liūdno gerumo persmelktą ir be galo šviesų moters kūrėjos pasaulį. Klausytojui atvertos ir vaikystės durys, ir seno dvaro laike nuskendusios paslaptys, ir pati mistiškiausia pilnaties valanda. Valanda, kai laukiama patekant mėnulio, kai atgyja knygos ir žaislai, kai iš senų albumų lipa suknias pasikaišiusios prosenelės… Sakoma, kad gero po truputėlį. Taip ir ši tarsi tiksliai išmatuota akademinė meninio žodžio ir muzikos valanda prabėgo nepastebimai – kaip plunksnele per širdį kas perbraukė.
Rašytoją pasveikinusi ir už gražų renginį dėkojusi bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė bibliotekos savanorei, idėjų skleidėjai ir projektų rengėjai Gintarei palinkėjo ilgų ir prasmingų kūrybos naktų Ignalinos baltajame name bei gražaus gyvenimo kelio. Daug gražių žodžių menininkei išsakė jos kūrybos gerbėjai, literatai, bičiuliai. Savo kūrybos darbus jubiliejaus proga dovanojo dalininkė Nijolė Trinkūnienė ir keramikė Aldona Jakubovskienė. Rašytojos pasveikinti atėjo savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis ir mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis. „Esate puikus žmogus. Džiaugiamės, kad gyvenate Ignalinoje, kad jums čia gera, patogu, kad čia gimsta jūsų kūriniai“, – sakė meras.
Daugiau apie G. Adomaitytę
Žurnalistė, prozininkė, eseistė bei vaikų literatūros tyrinėtoja Gintarė Adomaitytė gimė Kaune 1957 metų sausio 30 d. Nuo devynerių metų gyveno Vilniuje, čia baigė vidurinę mokyklą ir 1975 metais įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos. Po studijų ilgą laiką dirbo įvairiuose laikraščiuose bei žurnaluose, tačiau 2008 m. atsisakė žurnalistės darbo ir atsidėjo kūrybai. 1996 m. tapo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos, 2003 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos nare. 2001 m. jos apysaka „Laumžirgių namai“ buvo pripažinta geriausia metų knyga paaugliams. 2003 m. už pasakas rašytoja apdovanota V. Tamulaičio premija, 2004 m. už knygą „Kelio dulkės, baltos rožės“ – Vaižganto premija. 2006 m. knyga „Gražuolės vaikai“ pripažinta reikšmingiausia vaikų literatūros tyrinėjimų bei sklaidos knyga. 2007 m. rašytojai skirta Kultūros ministerijos premija už nuopelnus skaitymui. 2008 m. Gintarė Adomaitytė apdovanota Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą.
Lina Kovalevskienė