Birželio 7 d. Seimo Migracijos komisijos posėdyje buvo svarstomas aktualus užsienyje gyvenančioms lietuvių šeimoms, ketinančioms grįžti gyventi į Lietuvą, klausimas – vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas įvairūs aspektai, didesnės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo mokyklose galimybės.
Posėdyje Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai pristatė ministerijos rekomendacijas ir metodinę pagalbą bendrojo ugdymo įstaigoms, siekiančioms integruoti į mokyklas grįžusių gyventi į Lietuvą šeimų vaikus.
Ministerijos atstovų teigimu, Lietuvoje yra tik penkios mokyklos, kuriose grįžusių gyventi į Lietuvą šeimų vaikai gali lankyti pirmiausia išlyginamąsias klases, kur jie išmoksta lietuvių kalbos arba patobulina šnekamosios lietuvių kalbos įgūdžius ir pasirengia sklandžiai integruotis į bendras klases. Kitose Lietuvos mokyklose nesusiformuoja išlyginamosios klasės, todėl reemigrantų vaikai iš karto priimami į bendras klases, jiems skiriant papildomai lietuvių kalbos pamokų, sudarant individualų mokymosi planą ar skiriant mokytojo padėjėją. Taip pat akcentuota, kad grįžusioms gyventi į Lietuvą šeimoms yra suteikiama informacija apie vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas procedūras, jei yra poreikis – suteikiama psichologinė pagalba. Prieš pradedant lankyti mokyklą, yra kalbamasi su vaikais ir jų tėvais, tariamasi dėl individualaus mokymo plano sudarymo.
Ministerijos atstovai paminėjo, kad labai svarbų vaidmenį atlieka savaitgalinės lituanistinės mokyklėlės užsienio valstybėse, nes jas lankę vaikai, sugrįžę į Lietuvą, greičiau integruojasi mokyklose.
Posėdyje dalyvavęs Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorius Algimantas Kaminskis pasidalijo šios mokyklos neilga, bet sėkminga praktika įkuriant išlyginamąją klasę reemigrantų vaikams. Pažymėta, kad Tauragės rajono savivaldybėje taip pat yra įsteigta Tarptautinio bakalaureato diplomo programa, tačiau regione yra per mažas moksleivių, pageidaujančių mokytis pagal šią programą, skaičius, todėl sunku suformuoti klases.
Komisijos pirmininkės Guodos Burokienės teigimu, „Tauragės rajono savivaldybės patirtis – puikus pavyzdys kitoms savivaldybėms, kaip tinkamai integruoti į mokymo įstaigas grįžusių gyventi į Lietuvą šeimų vaikus“.
Posėdyje Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas pasidalijo patirtimi ir pristatė iš užsienio grįžusių arba atvykusių gyventi į Lietuvą vaikų mokymo ir integravimo į bendras klases Vilniaus lietuvių namuose svarbiausius aspektus. Pranešėjas pažymėjo, kad mokytojui nėra būtina mokėti užsienio kalbą, kurią moka iš užsienio atvykęs (sugrįžęs) moksleivis. G. Rudzinsko teigimu, mokymo procese itin efektyvios yra vaizdinės priemonės, įvairūs aktyvaus mokymo metodai, padedantys daug greičiau išmokti lietuvių kalbą ar patobulinti šnekamosios lietuvių kalbos įgūdžius.
Komisija kartu su institucijomis ketina parengti ir užsienio lietuvių bendruomenėms išsiųsti susistemintą informaciją apie reemigrantų vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas Lietuvoje procedūras ir galimybes, kad informacijos stoka nesukurtų nepagrįstų baimių tautiečiams, ketinantiems grįžti gyventi į Tėvynę.