Stambesnio mastelio Lietuvos žemėlapyje galime įžvelgti Utenos rajone taškeliu pažymėtą Užpalių miestelį. Žvelgdami į pasaulio žemėlapį vargiai rasite Užpalius, kaip ir daug kitų vietovių, esančių ne tik Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad užpalietis negali kai kuriose iš tų mažyčių pasaulio kampelių jaukiai jaustis. Tačiau vien jaukiai jaustis maža. Šiuo straipsniu minimas žmogus, kuris norėjo, kad visi Lietuvos piliečiai jaustųsi saugūs žinodami, jog yra atsarginė Lietuva. Atsarginė vieta, kurioje, žinotume, plazda valstybinė vėliava, kalbama lietuviškai ir išsilavinę šalies piliečiai sprendžia aktualius Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo pagrindinėje šalies teritorijoje klausimus. Iki šių dienų išsiskiria pozicijos perteikiant Lietuvos geopolitikos pradininko, geografų draugijos įkūrėjo užpaliečio prof. Kazio Pakšto (1893–1960) idėjas. Aktyvus visuomenės veikėjas, pabrėždamas Lietuvos geopolitinės padėties nestabilumą ir pavojingumą, teigė, kad Angoloje, Madagaskare ar, realiausia – Britų Hondūre (dabar Belizas) būtų galima kurti lietuvių bendruomenę (komuną).
Užpalietė Rimutė Juzulėnaitė mena mamos pasakojimą, kaip džiaugdavosi užpalėnai kraštiečio grįžimu iš įvairių ekspedicijų: jis rodydavęs visiems nuotraukų, vaikus automobiliu vežiodavęs po miestelį, o močiutes nuveždavęs grybauti ar uogauti į Obelų krūmus (taip buvo vadinama vieta Gaigalių kaimo link, kuri dabar užaugusi, bet kai kurie miestelėnai dar mena ten buvę, nors nežino, kodėl ji buvo taip vadinama). Remiantis prisiminimais, geografas buvo labai paprastas, noriai ir nuoširdžiai bendravo, ypač su jaunimu.
Per Užpalių kultūros centre organizuotą renginį „Kur ieškot profesoriaus Kazio Pakšto Dausuvos?“ viešnia, profesoriaus brolio Jurgio dukra Ona Adomaitienė (Pakštaitė) prisiminė, kaip iš ekspedicijų grįžęs dėdė ją visada pabučiuodavęs, o per Šventosios Trejybės atlaidus juodu kartu eidavę prie Šventojo Krokulės šaltinio. Maloni renginio staigmena – Jolitos Reipienės, kurios senelis Antanas Vanagas ir K. Pakštas buvo pusbroliai ir kurios tėčio krikšto tėvas buvo K. Pakštas, dovanotos močiutės Onos Vanagienės išsaugotos nuotraukos.
Minint geografo, keliautojo gimimo datą, pristatyta Lietuvos geografų draugijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos Keliautojų klubo bei Baltoskandijos akademijos organizuojama ekspedicija į Belizą „Kazio Pakšto Dausuva – Belizas ‘15“. Profesorius 1958 m. lankėsi Britų Hondūre (Belize), dalyvavo ekspedicijoje, vertino šalies gamtines, ekonomines ir geopolitines sąlygas, turėjo audienciją pas tuometį šalies gubernatorių T. D. Vickersą. Per vizitą buvo aptartos galimos lietuvių bendruomenės kūrimosi sąlygos. Šią bendruomenės idėją K. Pakštas pavadino mistine atsargine Lietuva – Dausuva. Jos reikėtų ieškoti Centrinėje Amerikoje perskridus Atlanto vandenyną: Belizas ribojasi su Meksika šiaurės vakaruose, Gvatemala – vakaruose, pietinę ir rytinę šalies sienas skalauja Karibų jūra. Gubernatorius T. D. Vickersas teigė, kad jo kraštui esą svarbu pasikviesti tokių žmonių, kurie padidintų maisto produktų gamybą Britų Hondūre. Pirmoje vietoje būtų pageidaujami lietuviai žemdirbiai ir kooperatininkai. Buvo kalbama apie tai, kad lietuviai turėtų nuosavų mokyklų tinklą – tai leistų jiems išlaikyti savo kalbą ir kultūrą, kurią sovietinėje Lietuvoje buvo ištikusi didžiausia grėsmė. Lietuvos geografų draugijos viceprezidentė užpalietė Genovaitė Kynė priminė, kad atsarginės Lietuvos idėją profesorius kėlė dar šalies nepriklausomybės laikotarpiu, apie 1934 m., tačiau tuometė A. Smetonos vyriausybė palaikė tai pokštu ir atmetė teigdama, jog šalies nepriklausomybei jokie pavojai negresia.
Kita Kazio Pakšto vizija – Baltijos jūros šalių artimas bendradarbiavimas – sąjungos kūrimas. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Skandinavijos šalių suartėjimo idėjas susirinkusiesiems į kultūros centrą pristatė Baltoskandijos akademijos direktorius Arūnas Bliūdžius, pažymėdamas, kad garsaus keliautojo asmenybė bus įtraukta į Lietuvos valstybės nepriklausomybės 100-mečio minėjimo renginius.
Žurnalistas, keliautojas Gerimantas Statinis, kviesdamas visus prisijungti prie ekspedicijos, akcentavo jos moto, keliautojo Mato Šalčiaus žodžiais: „Pasauliui apie Lietuvą ir Lietuvai apie pasaulį.“ Tai darė ir Kazys Pakštas. Ne tik keliaudamas, bet ir fotografuodamas bei išsamiai aprašydamas savo įspūdžius.
Kitas renginio svečias, po Afriką keliavęs daugiau nei 18 tūkst. km, Dainius Kinderis prisiminė, kad jo pirmoji pažintis su garsiu užpaliečiu prasidėjusi atsitiktinai nusipirkus knygą „Aplink Afriką“. Jis patikino, jog keliaudamas po Angolą jautėsi gerai ir lengvai, tad profesorius buvo numatęs Lietuvai tinkamą vietą.
Nuo seno bendradarbiaujant su Lietuvos geografų draugija, apie K. Pakšto išskirtinumą primenama taip pat originaliai: pasodintas medis, gimtinėje pastatytas stogastulpis (aut. užpalietis R. Šulcas), plukdyti sieliai, dviračių žygiu aplankyta K. Pakšto draugo Mečislovo Reinio gimtinė Madagaskare (Daugailių sen. Utenos rajone). Šių metų renginys prasidėjo eisena K. Pakšto gatve, apie K. Pakšto idėjų tęstinumą kalbėta kultūros centre, Alaušo ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje atidengta rodyklė (aut. Stasys Grušnius) į profesoriaus gimtinę Alinaukos viensėdį (Sudeikių sen.). Renginio dalyviai iškart pagal nuorodą mynė dviračio pedalus aplankydami stogastulpį Alinaukoje. Sudeikių seniūnijos seniūno pavaduotoja stogastulpį apjuosė ąžuolo vainiku, ir visi draugiškai pajudėjo į K. Pakšto gimtinės vietą. Ten, visų nuomone, dar išlikęs klevas, į kurį mėgdavęs įsikabaroti originaliomis idėjomis ir plačiu mąstymu išsiskiriantis tautietis.
Pagerbdami Lietuvos idealistą užpalėnai žengė tvirtą žingsnį pasitinkant Lietuvos šimtmetį. Jau nuspręsta, kad kitais metais ekspedicijos dalyviai sugrįš į Užpalius ir pasidalins įspūdžiais, patirtais nešant žinią apie Lietuvą į Kazio Pakšto vilčių ir lūkesčių lietuvišką Dausuvą. Nesvarbu, kokiu tašku žemėlapyje pažymėta mūsų šalis, svarbu, kad turime žmonių, kurie visam pasauliui primena apie mus, kaip savo istoriją ir asmenybes gerbiančius nepriklausomos valstybės piliečius.
Birutė Minutkienė
Nuotraukos Rasos Abelytės ir Gerimanto Statinio