Šis ruduo neabejotinai laužo visas nusistovėjusias taisykles: nors įprastai šąlant orams ieškome šilumos ir jaukumo, šį sezoną nepabūgome žvarbaus oro ir kaip niekad daug laiko leidžiame lauke. Nuotolinis darbas, aktyvios veiklos stygius ir kelionių ilgesys gena iš namų, tačiau idėjų, ką vertėtų aplankyti, sąrašas, trumpėja kone kas dieną. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ komanda ir turizmo informacijos centrai rekomenduoja laisvalaikio praleidimui rinktis mažiau žinomas, tačiau retą augmeniją, įspūdingą istoriją ir originalias patirtis puoselėjančias vietas. Botanikos sodai, individualūs maršrutai, žygiai su gyvūnais, dvarų parkai šiuo metu mielai priima atsakingus, saugumo reikalavimų besilaikančius keliautojus.
Vaido Gegužio, „Some Agency“ nuotr.
„Matome, kad žmonės ir per karantiną keliauja. Tiesa, daro tai gana sąmoningai – vengia susibūrimų, laikosi higienos rekomendacijų. Norime paskatinti tautiečius keliauti ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis ir, žinoma, paieškoti originalesnių kelionių krypčių, kad netektų papulti į perpildytus pažintinius takus ar kitus objektus. Alternatyvų tikrai turime!“ – sako „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė ir kviečia paieškoti širdžiai mielo gamtos kampelio.
Botaninis draustinis Alytuje
Alytaus miesto teritorijoje esantis 452 ha Vidzgirio miškas, paskelbtas botaniniu draustiniu, – unikali natūralios gamtos sala. Čia auga didžiausias vientisas skroblynas Lietuvoje (skroblynai saugomi visoje Europoje), veši ąžuolynai. Visame miške nužymėti pasivaikščiojimo takai, sudarantys 9 km ilgio maršrutą, įrengti informaciniai stendai, krypties ženklai.
Vainežerio dvaro parkas
Alėjos su šimtamečiais klevais, liepomis ir skroblais juosia prieš 200 metų įveistą Vainežerio dvaro parką (Lazdijų r.). Jį į dvi dalis dalija Vainežerio ežeras. Parke pastatytas paminklas lietuviškajai Žanai d’Ark, 1831 m. sukilimo kapitonei Emilijai Pliaterytei. Mat sukilimo kovų išvarginta ir sunkiai susirgusi sukilimo dalyvė Vainežerio dvare buvo paslėpta svetima pavarde ir slaugoma iki pat mirties.
Žiedinis maršrutas aplink Vilnių
Nerti į mišką galima ir mieste. Pavyzdžiui, per kiek dienų įveiktumėte 100 km taką aplink Vilnių? Jo atkarpos driekiasi Belmonto, Ribiškių, Burbiškių, Buktos, Baltupių ir kt. miškais. Trasą žymi specialūs ženklai ant medžių bei krypčių lentelės.
Skinderiškio dendrologinis parkas. „Keliauk Lietuvoje“ nuotr. 
Klaipėdos universiteto botanikos sodas. „Keliauk Lietuvoje“ nuotr. 
Klaipėdos universiteto botanikos sodas. „Keliauk Lietuvoje“ nuotr.
Skinderiškio dendrologinis parkas
Skinderiškio dendrologiniame parke (Kėdainių r.), žinomame ir kaip 1001 magnolijos parkas, skirtingomis spalvomis liepsnoja 60 rūšių klevai. Juo vaikštinėjant galima apkeliauti visą pasaulį: parkas padalytas į geografines Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos, Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų zonas. Čia auga ir jau seniai Lietuvoje išnykę augalai.
Taujėnų dvaro parkas
Maumedžiai, baltieji topoliai, šimtamečiai ąžuolai, klevai, uosiai saugo Taujėnų dvaro (Ukmergės r.) ramybę. 15 ha ploto parke su akmenų parku, žvėrynėliu, kuriame gyvena spalvotieji povai, alpakos, ožiai, triušiai bei vandens paukščiai, liepteliais ir rotondomis galima lankytis ne daugiau kaip penkių asmenų grupėmis.
Žygis su rančos gyvūnais
Apžiūrėti, kaip teptuku miškuose pasidarbavo ruduo, galima net su naminių gyvūnų palyda! Ožkos, avis, šunys, kumelė ir ponis lydi iškylose po Aleksandruvkos kaimo apylinkių miškus (Kaišiadorių r.). Lietuviškos rančos „Myliu kaimą“ šeimininkai, propaguojantys gyvūnų ir miško terapiją, mokančią lėto, ramaus gyvenimo gamtoje, laukia tik svečių, užsiregistravusių iš anksto, ir į žygį vienu metu kviečia tik vieną šeimą.
Lėlių istorijų takas Klaipėdos botanikos sode
Klaipėdos universiteto botanikos sodas intriguoja brangiausiu pasaulio medžiu – pelkių ąžuolu, iš kurio viduramžiais buvo gaminami sostai karaliams, netikėtai šiuo metu pražydusiomis gudobelėmis, spyglių spalvą keičiančiais maumedžiais, nemirtingais vadinamais ginkmedžiais. Naujiena sode – Lėlių istorijų takas. Nuskenavus QR kodą tarp krintančių lapų prabyla Klaipėdos lėlininkės sukurtos lėlės.
Lentvario dvaras. Simonos Urbanavičiūtės nuotr. 
Lentvaris. „Keliauk Lietuvoje“ nuotr.
Tervydžių dendrologinis parkas
„Kiekvienas augaliukas – dovana“, – įsitikinęs bitininkas Linas Jakubonis, tęsiantis savo tėvo Kazio Jakubonio, gamtininko Tado Ivanausko draugo, pradėtą darbą kurti dendrologinį parką. Tervydžių kaime (Rokiškio r.) esantis parkas, kuriame – per 300 medžių rūšių, yra paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Čia – ir vienas didžiausių Lietuvos šermukšnių, ir vietos voverių pamėgti riešutmedžiai, ir abrikosmedis, šilkmedis, amūrinis kamštenis… Beje, parke pumpurus šiuo metu krauna šeivamedis bei retasis hamamelis, kuris žydi tris mėnesius ir nebijo net sniego.
Tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose
Tik pabandykite įsivaizduoti, kiek gilių tradicinei gilių kavai gaminti galima surinkti iš 7 tūkst. ąžuolų? Greta Jono Basanavičiaus gimtinės Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) ošiantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas užima 40 ha plotą. Jame galima laisvai pasivaikščioti, pabandyti surasti stelmužiuką – iš garsiojo Stelmužės ąžuolo gilės išaugintą ąžuolą.
Tiškevičių rūmų parkas Lentvaryje
Neogotiškų Tiškevičių rūmų Lentvaryje (Trakų r.) pašonėje – įspūdingas XIX a. prancūzų botaniko bei kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė sukurtas kalnų vaizdų parkas. Medžių lapai čia byra ant išlikusių akmeninių laiptelių, tiltelių, dirbtinių uolų, kaskadų, tvenkinių, grotos. Neapsakoma didybe užburia ir šiuo metu rekonstruojami dvaro rūmai ant Graužio ežero kranto, dėl kurių miestas kadaise buvo laikomas mėgstamu aukštuomenės kurortu.
Daugiau vietų ilgiems pasivaikščiojimams – oficialioje Lietuvos turizmo svetainėje.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ragina keliauti atsakingai, dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis higienos etiketo bei saugaus atstumo.