Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Skaudūs atvejai šalyje sukrečia. Mobingas žaloja žmonių gyvenimus, alina sveikatą, nuodija santykius darbe ir visos organizacijos klimatą, mažina produktyvumą. Atpažinti mobingą yra pirmas žingsnis sprendžiant brangiai kainuojančią problemą.
Šį reiškinį nagrinėjantys mokslininkai pateikia ne vieną mobingo apibrėžimą. Tačiau sutariama, kad mobingu darbe galima vadinti ilgalaikį psichologinį terorą, kurį grupė darbuotojų vykdo prieš vieną asmenį. Mobingą gali taikyti tiek vienas kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek darbuotojų grupė kartu sutartinai. Taip pasiekiamas vadinamasis galios disbalansas. Tokiame veiksme vadovas gali dalyvauti, gali ir nedalyvauti, gali jį palaikyti netiesioginiais veiksmais, pavyzdžiui, nesikišdamas.
„Šio reiškinio tyrinėtojas, pradininkas pateikia tokį mobingo apibrėžimą: tai yra grupės puolimas, kuris tęsiasi ne mažiau kaip šešis mėnesius ir veiksmai kartojasi bent kartą per savaitę. Tačiau, kalbant apie mobingo apibrėžimą, neturėtume manyti, kad yra formulė, į kurią surašome skaičius ir gauname rezultatą. Mobingas – daug sudėtingesnis reiškinys, nes ir žmonių santykiai gyvenime nėra paprasti“, – sako mobingo tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Jolita Vveinhardt.
Mobingo pasireiškimo formos
Mokslininkai suskaičiuoja iki šimto įvairių mobingo pasireiškimo formų, tačiau kaip žmonių santykiai yra sudėtingi, nuolat besikeičiantys, taip ir mobingo formų sąrašas nėra baigtinis, randasi vis naujų. Mobingu pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė.
Pastebima, kad dažniausiai psichologinis smurtas, taip pat ir mobingas, pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, pasiekimų menkinimu, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiais veiksmais. Žala aukai daroma tiesioginėmis priemonėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, žodinis, fizinis, seksualinis priekabiavimas, menkinantys atsiliepimai, ydingi darbiniai nurodymai, ir netiesioginėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, socialinis izoliavimas, kai nušalinama nuo socialinių procesų darbovietėje. Įprastai mobingas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma.
Kokią įtaką mobingas daro jį patiriančiam žmogui?
Mobingas ne tik mažina žmogaus motyvaciją ir gebėjimą dirbti, pasitenkinimą darbu, bet ir žaloja fizinę bei psichinę sveikatą, pasitikėjimą savimi, menkina savivertę.
„Mobingo pasekmės jį patiriančiam žmogui yra neigiamos, kokios tik gali būti. Pradedant nuo fizinės, psichinės sveikatos, prasto darbo. Na, įsivaizduokime žmogų, kuris pusę metų, metus kariauja – tikrai praranda išteklius, jam yra sunku dirbti, psichologiniu požiūriu krinta jo savivertė, pasitikėjimas savimi kaip profesionalu ir kaip žmogumi apskritai. Nes mobingas pažeidžia ne tik žmogaus darbinę veiklą, bet ir asmeninį gyvenimą“, – sako Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, Vilniaus universiteto docentė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė.
Kokia mobingo įtaka organizacijai, kurioje yra mobingo apraiškų?
Nevyriausybinės organizacijos Psichikos sveikatos perspektyvos direktorės Karilės Levickaitės teigimu, mobingas kenkia psichinei žmonių sveikatai, o psichikos sveikatos sunkumų turintis asmuo yra iš dalies arba visai nedarbingas. „Jei yra bloga žmonių psichikos sveikata dėl bet kokių priežasčių, tai yra susiję su tokiais dalykais kaip nebuvimu darbe arba neefektyviu darbu būnant darbe, nes žmogui sunku susikaupti“, – sako K. Levickaitė.
Pasak jos, mobingo apraiškos tiesiogiai ar netiesiogiai daro neigiamą poveikį ir organizacijos reputacijai. „Tas organizacijas, kurios turi nesuvaldytų psichosocialinės rizikos faktorių, neturi palankios darbuotojui kultūros, žmonės prastai vertina. Su tuo gali būti susijusi darbuotojų kaita“, – sako K. Levickaitė.
Lazauskaitės-Zabielskės teigimu, mobingo apraiškos sudaro prielaidas, jog organizacijoje nebus tinkamai panaudojamas darbuotojų potencialas, jų kompetencijos.
„Žiūrėkime paprastai: žmogus yra puolamas, jis galvoja, kaip apsiginti. Viena iš mobingo formų – neleidžiama pasakyti savo nuomonės, nutraukiama, duodamos užduotys, kurios neatitinka kompetencijos, dažniausiai per prastos, kurių niekas nenori atlikti. Tai organizacija turi profesionalą, kurio kompetencijos nepanaudojamos. Antra vertus, kiti organizacijos darbuotojai yra užsiėmę gandais, puolimu ir panašiais dalykais, tik ne darbu“, – sako J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Pasak jos, taip pat yra rizika, kad mobingas taps kultūrine organizacijos dalimi, jei vadovai į jį nereaguoja ar reaguoja netinkamai. Tokia organizacija turi riziką tapti nepatrauklia ir kaip darbdavė, ir kaip prekes ar paslaugas teikianti organizacija.