Lietuvos lėlių teatrų šventė „Molinuko teatras“, balandį ir gegužę linksmai keliavusi po Lietuvą, stabteldama Rietave, Druskininkuose ir Rokiškyje, kur rengtos regioninės konkurso apžiūros, galiausiai atskubėjo į Panevėžį. Gegužės 5–6 d. Panevėžio „Lėlių vežimo“ teatre klegės baigiamasis festivalio renginys – bus paskelbti bei apdovanoti laureatai ir diplomantai.
Panevėžyje žiūrovai išvys net aštuonis daug spalvų, įdomaus judesio ir neįtikėtinų vaizdų kupinus pasirodymus: Ukmergės kultūros centro lėlių teatras „Katinas Murklys“ vaidins lietuvių liaudies pasaką „Buvo buvo, kaip nebuvo…“, Panevėžio lopšelio-darželio „Puriena“ teatras „Pelytės teatras“ – slovėnų liaudies pasaką „Piemenukas“, Kupiškio Kupos pradinės mokyklos etnokultūros būrelis „Pasakorių kertala“ – spektaklį pagal lietuvių liaudies pasaką „Lopa, strazdelis ir vorna“, o Klaipėdos jaunimo centro vaidybos studija „Trepsė“ – vaidinimą „Neringa, žvejo dukra“ pagal Eduardo Mieželaičio pasaką-legendą „Neringa“, Šiaulių rajono savivaldybės Gruzdžių kultūros centro Šeimos lėlių teatras „Abra Kadabra“ pristatys istoriją „Kaip Jonelis baimės ieškojo“ pagal Jurgitos Jasiškytės atrinktas lietuvių liaudies pasakas, Klaipėdos Sendvario progimnazijos lėlių teatras „Šypsenėlė“ – spektaklį pagal Džanio Rodario kūrinį „Kelias į Niekur“, Molėtų kultūros centro lėlių teatras „Rudnosiukas“ – Kosto Kubilinsko pjesės „Molio Motiejukas“ pastatymą, o Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis Puikis“ – inscenizaciją (autorė – Regina Katinaitė-Lumpickienė) lietuvių liaudies pasakų motyvais.
Kitais metais visada guvus ir vietoje nenustygstantis „Molinukas“ švęs gražų jubiliejų – jam sukaks 50 metų – pirmą kartą lėlių teatrų konkursinė apžiūra įvyko 1967 metais. Lietuvos liaudies kultūros centras, siekdamas skatinti lėlių teatro plėtrą, atkreipti dėmesį į vaikų meninį užimtumą, laisvalaikio kultūrą, kūrybingos asmenybės ugdymą, inicijavo Lietuvos lėlių teatrų šventę „Molinuko teatras“. Joje dalyvauja dvi grupės – vaikų ir suaugusiųjų lėlių teatrai. Repertuarą teatrai pasirenka laisvai – galima vaidinti pjeses, pasakas, inscenizacijas; spektaklius vertina komisijos, sudarytos iš mėgėjų meną kuruojančių kultūros ir švietimo darbuotojų, režisierių, teatro pedagogų.
LLKC nuotr.