Šiandien, vasario 11 d., minima Tarptautinė moterų ir mergaičių diena moksle – Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos iniciatyva, paskelbta siekiant atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę moksle. Šios dienos minėjimą lėmė ilgalaikiai pasauliniai duomenys, rodantys, kad nors mergaitės ir moterys sudaro didelę dalį besimokančiųjų, jų dalyvavimas mokslinėje karjeroje mažėja kylant karjeros laiptais, ypač technologijų ir inžinerijos srityse.
Remiantis lyčių lygybės stebėsenos priemonės „She Figures 2024“ ataskaita, Lietuva užima 2-ąją vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose. Geriausi Lietuvos rezultatai pasiekti dalyvavimo moksliniuose tyrimuose, karjeros progreso ir lyčių aspektų integravimo į mokslinius tyrimus srityse.
„Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena – reikšminga proga atkreipti dėmesį į Lietuvos moterų mokslininkių indėlį į šalies mokslą ir inovacijas. Jų pasiekimai rodo ne tik aukštą profesionalumą, bet ir didelį potencialą, kurį svarbu nuosekliai stiprinti ir palaikyti. Šia proga sveikiname visas Lietuvos moteris mokslininkes ir linkime, kad jų darbas ir toliau formuotų Lietuvos mokslo kryptį“, – sako Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
Kaip pabrėžia Europos Komisija (EK), lyčių lygybė moksle ir inovacijose vis dažniau vertinama ne tik kaip socialinis, bet ir kaip strateginis Europos konkurencingumo klausimas. Nepaisant reikšmingos pažangos, moterų dalyvavimas mokslinių tyrimų, inovacijų ir startuolių srityse vis dar susiduria su struktūrinėmis kliūtimis, kurios riboja viso regiono talentų potencialą.
„She Figures 2024“ duomenimis, moterys ES sudaro apie 50 proc. doktorantūros absolventų, tačiau tik apie 33 proc. visų tyrėjų ir apie 26 proc. profesorių. Tai rodo, kad moterų dalyvavimas moksle mažėja kylant akademinės karjeros laiptais, o lyčių lygybės klausimas išlieka aktualus net ir šalyse, kuriose bendri rodikliai yra palankesni.
Europos Komisija pereina prie sisteminių sprendimų
EK pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų visais lygmenimis, sprendžiant išliekančias lyčių nelygybės problemas ir stiprinant įvairovės, lygybės bei įtraukties kultūrą Europos mokslinių tyrimų erdvėje.
Vienas svarbiausių pastarojo meto žingsnių – pradedamas rengti EK „Veiksmų planas dėl moterų dalyvavimo mokslinių tyrimų, inovacijų ir startuolių veikloje“, kuriuo siekiama, kad iki 2030 m. Europos Sąjunga taptų patraukliausia vieta pasaulyje moterims dirbti šiose srityse.
Šis planas bus grindžiamas ne tik EK direktyvomis, bet ir jau pasiektais ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sprendimais, tarp jų – Lyčių lygybės plano įtraukimu kaip tinkamumo kriterijumi į programą „Europos horizontas“. Jau šiandien pripažįstama, kad lyčių lygybės planai, kaip politinė priemonė, realiai prisideda prie didesnio moterų dalyvavimo moksliniuose tyrimuose, vadovaujančiose pareigose bei padeda kurti atviresnę, įvairesnę ir įtraukesnę mokslo kultūrą.
LMT stiprina lyčių lygybės politiką
Siekdama nuosekliai įgyvendinti lygių galimybių principus mokslo ir inovacijų sistemoje, LMT 2025 m. gruodžio 31 d. patvirtino Lyčių lygybės planą 2026–2029 metams. Šiuo planu siekiama nuosekliai stiprinti lygių galimybių principų įgyvendinimą organizacijos veikloje. Lyčių lygybės plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama formuoti lyčių lygybei palankią organizacijos vidinę kultūrą, užtikrinti mokslo projektų finansavimo skaidrumą ir sudaryti vienodas karjeros galimybes.
Remiantis LMT mokslininkų grupių projektų finansavimo priemonės duomenų analize, nustatyta, kad, nepaisant tam tikros pažangos, kai kuriose mokslo srityse vis dar fiksuojamas lyčių disbalansas. Jis ypač ryškus technologijų ir gamtos mokslų srityse, kuriose moterų įsitraukimas išlieka mažesnis, o socialiniuose moksluose – priešingai, nepakankamai atstovaujami vyrai. Be to, duomenų analizė atskleidžia, kad nors pateikiamų paraiškų projektų vadovų lyčių balansas iš esmės yra išlaikomas, tarp finansuotų projektų pastebimas lyčių disbalansas vyrų naudai. Šios analizės išvados rodo poreikį nuosekliai ir sistemiškai stebėti bei vertinti konkursinio mokslo finansavimo procesus lyčių lygybės požiūriu.
„Lyčių lygybė moksle – nuolatinis procesas, reikalaujantis drąsos peržiūrėti nusistovėjusias praktikas. Jei norime, kad Lietuvos mokslas būtų konkurencingas, atviras ir patrauklus talentams, turime sąmoningai kurti sistemą, kurioje kiekvienas mokslininkas turi vienodas galimybes augti“, – sako LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
Lyčių lygybės plane taip pat numatytos priemonės darbuotojų kompetencijoms stiprinti, diskriminacijos ir priekabiavimo prevencijai, lyčių lygybės duomenų stebėsenai bei atviram pasiektos pažangos komunikavimui.
Tarptautinis Jungtinių Tautų kontekstas
Jungtinės Tautos šią dieną Jungtinės Tautos sieja su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., ypač su 5-uoju Darnaus vystymosi tikslu – lyčių lygybės užtikrinimu, taip pat su švietimo, inovacijų ir ekonomikos augimo tikslais. Šią dieną koordinuoja ir aktyviai palaiko UNESCO bei JT Moterų organizacija, o kasmetiniai minėjimai visame pasaulyje skirti ne tik situacijos įvertinimui, bet ir konkrečių sprendimų, politikos priemonių bei gerųjų praktikų sklaidai.