Vienas iš Naisių, kurie šiais metais yra paskelbti Mažąja Lietuvos kultūros sostine, kūrėjų dizaineris Vytautas Puzeras darnos bei įkvėpimo ieško baltų kultūroje. Šiais metais Naisiai (Šiaulių raj.) sulauks itin daug žmonių, atvykstančių iš įvairių Lietuvos kampelių, tad skaitytojus kviečiame geriau susipažinti su šio dizainerio vizijomis ir darbais Naisiuose.
Baltų kultūrą vadina savo kūrybos pamatu
Grįžimas prie kultūrinių bei etninių šaknų vis dažniau tampa įkvėpimo šaltiniu dažnam kūrėjui. Dizaineris V. Puzeras, vedamas smalsumo, prieš penkerius metus pradėjo domėtis baltų kultūra ir šiandien ją gali drąsiai vadinti savo kūrybos pamatu: garsioje Naisių gyvenvietėje jis sukūrė Baltų dievų pažintinį taką, Saulės ir Ugnies aikštes, Saulės laikrodį ir kitus mūsų protėvių gyvenseną ir pasaulėžiūrą menančius objektus. Ir tai – tik keli darbai, kuriais V. Puzeras tikisi sudominti visuomenę etnologinės grupės, iš kurios esame kilę, kultūriniu paveldu.
V. Puzerą, specialybę įgijusį Vilniaus dailės akademijoje, sunku vadinti tiesiog dizaineriu. Per savo karjerą jis įgyvendino šūsnį idėjų baldų, interjero, erdvių dizaino srityse. Jis – pirmasis lietuvis, pristatęs savo kūrinį Londono dizaino savaitės renginyje, Viktorijos ir Alberto muziejuje. Šiais metais apdovanojimo už savo kurtą apšvietimo sistemą sulaukė ir iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Kurdamas dizaino objektus V. Puzeras nenutolo nuo visuomenei naudingų idėjų realizavimo – jo dėka Neries pakrantės Vilniuje nusėtos spalvingomis „Upės korio“ kėdutėmis. Neries urbanizacijos problemą aktyviai sprendžiantis vilnietis neabejoja, kad neišnaudojamas sostinės zonas pritaikę jų gyventojų poreikiams tik laimėsime – socialinis gyvenimas Neries pakrantėse atgims.
Baltų identiteto paieškos
Baltų kultūra V. Puzeras susidomėjo atsitiktinai: lankydamas daugybę Lietuvoje esančių piliakalnių – vieną svarbiausių pagoniškos kultūros palikimų, – jis pradėjo gilintis į baltų istoriją, šios etninės grupės įtaką ir svarbą šiuolaikinei visuomenei. Dizaineris pažymi, kad pirmieji piliakalniai baltų teritorijose atsirado jau II ir I tūkstantmečio prieš Kristų sandūroje. Tai buvo natūralios kalvos, kurių plokščiose viršūnėse gyveno nedidelės žmonių bendruomenės. Pylimai baltams buvo kultūrinės, visuomeninės ir religinės paskirties objektai, kuriuose buvo organizuojami masiniai žmonių susibūrimai, vykdavo religinės apeigos.
Savo kūrybinius užmojus dizaineriui pavyko įgyvendinti netoli Šiaulių esančioje iš televizijos serialo pažįstamojoje Naisių gyvenvietėje. Naisiškis Ramūnas Karbauskis, seralio „Naisių vasara“ sumanytojas ir scenarijaus autorius, V. Puzerui prieš ketverius metus pasiūlė tapti Baltų dievų muziejaus autoriumi. Sutikęs priimti šį iššūkį, dizaineris pasinėrė į mūsų protėvių identiteto paieškas.
„Baltų dievų muziejaus projektas išskirtinės reikšmės, – teigia Naisių kaime pažintinio Baltų dievų tako erdves suprojektavęs dizaineris. – Vienintelis visoje Lietuvoje Baltų dievų muziejus, prasidedantis centrinėje gyvenvietės dalyje ir besidriekiantis iki pakraščio 1,5 km atstumu. Muziejų sudaro Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos kalnas ir daugiau nei penkiasdešimt ąžuolinių dievybes įkūnijančių skulptūrų.“
Unikalios reikšmės pažintinis Baltų dievų takas – tarsi takas į senovę, tačiau tik ideologiškai. Pasak V. Puzero, parke teko integruoti nemažai naujųjų technologijų. Štai greta Saulės aikštės buvo integruoti saulės energijos kolektoriai, kurie dienos metu kaupia energiją vakariniam parko apšvietimui: „Simboliška yra tai, kad Saulės aikštė apšviesta Saulės energija.“
Takas, nusidriekęs šalia Saulės aikštės, vakare atgimsta kitu amplua. Žemėje instaliuota LED apšvietimo sistema kabančiuosius sodus paverčia ypatingu vakaro akcentu.
Autoriaus sumanymu, visos aikštės Naisiuose suformuotos taip, kad būtų matomos iš kosminio palydovo. Keliaujantieji virtualiąja „Google Earth“ programa galės pamatyti atsinaujinusią Naisių gyvenvietę iš paukščio skrydžio.
Muziejus nuolat pildomas
Prieš ketvertą metų pradėtas kurti objektas šiemet papildytas dar dviem naujais elementais – lentpjūve ir šiaudinėmis skulptūromis.
„Lentpjūvės raštą sudaro senovės lietuvių ornamentai, kurie susiję su visomis trimis pasaulio erdvėmis: dangumi, žeme ir požemiu. Ši jungtis neatsitiktinė – tai darnos siekis. Darna pasaulyje užtikrina tvarką, o žmogaus gyvenime – pusiausvyrą. Žvelgdami į dangaus dalį, atpažįstame susikryžiavusius Perkūno kryželius, Saulės vežime pakinkytų žirgų porą, Aušrinę. Žemė kupina augimo galių, vaisingumo, kuris galimas tik sąjungoje su Dangumi. Žalčio, gyvatėlės motyvas kyla iš požemių, pabrėžia gyvybės, nepaprasto žinojimo ir kitų turtų vaizdinius“, – pasakoja V. Puzeras.
Tik neseniai Naisiuose atsiradusių šiaudinių skulptūrų viduryje – Saulės ženklas, kurio veržlumą pabrėžia judesys, besiraitantys ugnies liežuviai, kraštuose – žalčiai arba gyvatėlės, kurių buvimas prie ugnies primena ugniavietės, židinio vaizdinį: „Tai, kad žalčiai rombuose, reikštų, jog pabrėžiamos ir jų gyvybinės galios, ryšys su žeme bei požemiu.“
Didžiausia atvira arena
Baltų dievų muziejaus idėjos įgyvendinimu V. Puzero indėlis į Naisių kultūrinę plėtrą nesibaigė – šiuo metu dizaineris braižo savo naujojo projekto – Baltų arenos – gaires. Arena, kurioje tilps 30 tūkst. žmonių, taps pirmąja didžiausia atvira arena ne tik Lietuvoje, bet ir buvusiose šios etninės grupės teritorijose.
Kultūrinę ir visuomeninę reikšmę turintis objektas bus įkurdintas miestelio centre esančioje pievoje ir įgaus piliakalnio formą. Baltų areną sudarys 2 pylimai – kartu jie užims 185 m ilgio ir 156 m pločio teritoriją. Aukštesniosios briaunos aukštis – 16 m, žemesnės – 3 m.
Saulės aikštė – segės formos
Baltų dievų muziejaus projektą, kaip pasakoja V. Puzeras, Naisiams padovanojo naisiškis verslininkas R. Karbauskis. Jis miestelio bendruomenei norėjo priminti apie mūsų protėvių kultūrą ir savąsias baltiškąsias šaknis. Noras susieti Naisius su istorija nebuvo atsitiktinis. Tai puiki vieta tokio muziejaus atsiradimui. Naisių gyvenvietė nuo seno garsėjo ypatingų tradicijų puoselėjimu ir autentiška dvasia.
Muziejaus pradžios tašku laikoma Saulės aikštė – vienas ryškiausių baltų kultūros atspindžių ne tik muziejuje, bet ir jo kūrimo procese. Pasak dizainerio V. Puzero, įsigilinus į senovės baltų kultūrą, pradėjo ryškėti sudedamieji muziejaus vaizdiniai. Archeologinėje knygoje aptikęs senovės baltų saulės ženklo – segės – fotografiją, autorius netruko įsitikinti, kad ši forma yra autentiška ir idealiai tinka suformuoti 150 metrų pločio aikštei: „Ši forma padiktavo ir tolesnę muziejaus koncepciją.“
Gyvenvietės centru besidriekiantis pažintinis takas ir jame išdėstyti komponentai bei jų eilės tvarka neatsitiktiniai. Remiantis senovės baltų ideologija, saulė buvo gyvybės pradžios ženklas. Taigi ir muziejus, pasak projektuotojo, prasideda būtent nuo šio ženklo.
Baltų istorijos vingiai pastebimi ir šalia Saulės aikštės esančiame takelyje mėnulio link. Autoriaus teigimu, erdviniai komponentų išsidėstymo taškai buvo parinkti remiantis mėnulio kalendoriumi. Saulės aikštė yra apjuosta simboliniu grioveliu, kuris, pasak Vytauto, įkūnija sakralinę aikštės reikšmę ir nurodo, kad patenki į unikalią erdvę.
Simbolių ir autentikos svarba
Saulės aikštė Naisių kultūros parke yra orientuota į keturias pasaulio puses. Į ją patenkama iš rytinės pusės ir judama vakarų link; pradžioje pasitinka ypatingo grožio vartai. Beje, ketveri aikštės vartai siejami su šiaure, pietumis, rytais ir vakarais. Ant ąžuolinių stulpų organiškai išskaptuota krypčių simbolika. Vartų ašis iš rytų į vakarus – tarsi nuoroda ir simbolinis raktas į pažinimo tako gale esantį Alkos kalnelį.
„Kalnelis – svarbiausia parko dalis. Takams tiesti buvo panaudoti iš apylinkių laukuose surinkti ir susmulkinti akmenys, prireikė nemažai šios medžiagos. Taip buvo siekiama net ir takelių atspalvio autentiškumo“, – pasakoja V. Puzeras.
Saulės laikrodyje – 25 valandos
Įdomių faktų dizaineris sužinojo projektuodamas Saulės laikrodį: „Mūsų protėviai kiekvieną valandą vadino tam tikru pavadinimu. Norėdami susitikti, žmonės vietoj skaičiaus vartodavo valandų apibūdinimus. Be to, saulės laikrodyje yra ir 25 valanda. Kitaip tariant, neapčiuopiama akimirka tarp kitų 24 valandų.“
Ant laikrodžio akmenų pažymėtos pagrindinės baltų kultūrai būdingos šventės autentiškais pavadinimais. Laikrodžio forma atkartoja Saulės simbolio segės formą.
Mitologinio kalnelio link
Į vakarus nuo Saulės aikštės driekiasi įspūdingas senovės Baltų dievų skulptūrų parkas. Šį projektą vykdė jungtinė Lietuvos medžio skulptorių, tautodailininkų komanda. Pasak projektuotojo, šiuo metu pažintiniame take puikuojasi daugiau nei 50 baltų dievų ir dievybių skulptūrų.
„Kiekvienos skulptūros vieta simbolinė. Skulptūrų parkas buvo įrengtas ir vadovaujantis gyvenimo tėkmės idėja. Pradžioje – Teliavelis – galingas kalvis, kuris nukalė saulę ir įsviedė ją į dangų. Šis mitas išliko liaudies sakmėse iki XX amžiaus. Remiantis šiuo mitu, parke skulptūrų ekspozicija prasideda gyvybės pradžią globojančios dievybės, o baigiasi pagrindinių trijų dievų – Vėlino, Perkūno ir Praamžiaus – skulptūromis Alkos kalne“, – pasakoja V. Puzeras.
Skulptūrų ekspozicija driekiasi iki Alkos kalno. V. Puzeras, prisimindamas projekto eigą, pasakojo, kad visas pažintinis takas buvo papildytas miškeliais, juose buvo įrengtas takas. Eidami iš Saulės aikštės pirmame miškelyje pamatome kabančiuosius sodus. Šie – tautodailininkės Marijos Liugienės išpuoselėtas rankų darbas. 2,5 metro dydžio kabantieji sodai puikiai atrodo ir dieną, ir vakare. Dizainerio sumanymu, kabantys sodai vakare švyti.
Ugnis – gyvybė
Antroji įrengta aikštė Baltų dievų muziejuje buvo Ugnies aikštė. Vykstant talkai ant Alkos kalnelio, V. Puzeras pastebėjo šalimais prie vandens telkinio gausiai apžėlusią erdvę. Autoriui kilo idėja įrengti dar vieną simbolinę aikštę. Joje galime matyti vieną iš pirmapradžių ženklų – svastiką. Šis ženklas simbolizuoja nuolatinio gyvybės sukimosi ciklą, o ugnis – energiją. Aikštės grindinys buvo sudėtas rankiniu senoviniu būdu – vadinamuoju bruku.
Vienas naujausių projekto akcentų – Mildos aikštė. Neseniai įkurta vieta įsimylėjėliams susitikti. Apibendrinęs pažintinio parko sudedamąsias dalis, autorius netruko paminėti ir ornitologų įrengto Inkilų muziejaus eksponatų. Jie puikiai papildė apželdintą parko teritoriją.
Praėjusį pavasarį Naisiuose atsirado dar vienas protėvių kultūrinį paveldą menantis objektas – Baltų žolynų muziejus. Tai 85 metrų ilgio ir 40 metrų pločio verpstės formos teritorija, skirta mūsų protėviams svarbiai ir Lietuvos kraštą reprezentuojančiai augalijai. Šiame muziejuje galima atrasti įvairių vaistažolių, mitologinę reikšmę turinčių augalų.
Parengė Živilė Vyštartaitė