Dar savaitę iki Užgavėnių Naisių šeimininkės buvo perspėtos, jog vasario 7 d. kiemus užplūs „ėdrūs žydai ir velniai, raganos ir elgetos“, – taip ėmė sklisti žinia apie artėjančią šventę. Bet prieš tai, sausio 28 d. vakarą, „Naisių vasaros“ ir bendruomenės kultūros rūmuose buvo pristatyta tautodailininko Sauliaus Tamulio pagamintų Užgavėnių kaukių paroda. Autorius pasakojo, kaip jo gyvenime atsirado būtent tokia kūryba, prisiminė pirmųjų darbų gimimą, pirmuosius bandymus Užgavėnių personažus įamžinti medžio drožyboje. Tautodailininkas neslėpė, kad dabar kaukių kūrimas tapo jo gyvenimo būdu ir nė su viena išsiskirti negali (ir nenori), nors išdrožta jau per 250. S. Tamulio „Ličynų parodos“ atidarymas Naisiuose buvo pirmasis žingsnis į šiųmetį Užgavėnių laukimą.
Vasario 7 d. suūžė, suklego jau visi Naisiai. Į antrus metus organizuojamas Didžiąsias Užgavėnes pirmieji rinkosi tie, kurie kartu su tautodailininkais Rasa ir Gintaru Daukšomis norėjo pasigaminti šiai šventei kaukių. O vidurdienį iš visų kampų ir kampelių ėmė rinktis kaukėtieji (velniai, raganos, žydukai, elgetos, čigonai, ožiai…) ir be kaukių, žodžiu, visi, kuriems rūpėjo žiemą greičiau išvaryti, prieš gavėnią blynų sočiai prisivalgyti ar tiesiog saulėtą vasario sekmadienį praleisti didžiuliame užgavėniautojų būryje. Nuo Naisių arenos, kiek akys užmato, buvo galima stebėti kelis kilometrus nusidriekusią į žiemos pabaigos šventę skubančių mašinų virtinę. Ir visiems čia užteko vietos, blynų, linksmybių ir geros nuotaikos.
Visą popietę skambėjo muzika: susirinkusiuosius sveikino Šiaulių universiteto studentų muzikos grupė „Liūts, mergiala ė dvė žovis“ bei folkloro muzikos grupė „Sadūnai“. Žiūrovai dainavo kartu su muzikantais, šoko negailėdami batų, kad tik žiemą triukšmu ir linksmybėmis išbaidytų. Šventės vedėjas-velnias (Dovydas Petkus) vis ragindavo ne tik netingėti ir šėlti, bet dar ir įsigyti tarp šokančiųjų besisukinėjančio žydo blusų… Kas nešoko, galėjo išbandyti jėgas traukdamas virvę, vaikščiodamas kojūkais, ridendamas šiaudų ritinius ar pasigrožėti į šventę atvežtomis alpakomis.
Užgavėnės neįsivaizduojamos be blynų, todėl net 16 komandų Naisių arenos papėdėje kelias valandas juos kepė ir visus atvykėlius vaišino, kartu dar rungtyniaudamos, kieno blynai bus gardžiausi, didžiausi, originaliausi… Iškeptų ir išdalintų blynų kiekiu visus aplenkė Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus auklėtiniai, pasiekę naująjį – 16 148 blynų – Lietuvos rekordą. Žinodamos, kad turi ne tik prikepti šventinių blynų, bet dar ir dalyvauti konkurse, labai stengėsi visos blynkepių komandos. Iš Šiaulių atvykę komisijos nariai – Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Stasys Tumėnas ir Šiaulių universiteto doc. dr. Arūnas Gumuliauskas, radijo RS2 programų direktorė Lina Venckutė – paragavo visų komandų blynų ir tris nominavo: pirmoji vieta skirta moterų klubui „Vėjūna“, antroji – Naisių mokyklos pirmajai komandai, trečioji – Pagyvenusių žmonių asociacijai. Kitos komandos buvo apdovanotos už iškeptus gražiausius, didžiausius, storiausius, originaliausius blynus. Seimo narė R. Baškienė padėkas ir apdovanojimus skyrė geriausiam šių metų šventės šūkiui bei gražiausiai įrengtam kiemeliui, du dienraščio „Šiaulių kraštas“ prizus skyrė šio laikraščio redakcija, šauniausią komandą pasveikino ir prizą įteikė Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras.
Dar viename konkurse dalyvavo Užgavėnių persirengėliai – buvo išrinkta ir apdovanota 20 pačių originaliausių, įdomiausių, baisiai gražių personažų.
Blynkepiams bei persirengėliams dovanas dalijo, kiekvieną apkabino ir dar ranką (ar leteną) paspaudė pagrindinis šventės „piršlys“ – mecenatas ir renginio iniciatorius Ramūnas Karbauskis. Šventinius prizus buvo įsteigę ūkininkai, verslininkai, politikai, bendruomenės bei organizacijos. Nusiėmusi Užgavėnių kaukę, susirinkusiuosius pasveikino Seimo narė Rima Baškienė.
Po apdovanojimų vyko įnirtinga Lašininio ir Kanapinio kova, ją tik po trečiojo raundo laimėjo Kanapinis. Visiems iš karto palengvėjo – žiema sėkmingai išvaryta, šalčiai turėtų nebesugrįžti…
Paskutinis akcentas – tai Morės deginimas. Suliepsnojo Naisių moterų kūrybos studijos „Ieva“ sukurta Morė, nusinešdama žiemos likučius, bandydama pažadinti miego ir šalčio sukaustytą žemę bei skelbdama gavėnios pradžią.
Sekmadienio pavakarę baigėsi Didžiosios Naisių Užgavėnės – tikrai ne paskutinė blaivi, linksma, senąsias tradicijas puoselėjanti šio krašto šventė.
Alina Šalavėjienė
Vytauto Šalavėjaus nuotraukos