„NanoAvionics“ palydovas MP42 užfiksavo išskirtinį Lietuvos vaizdą iš daugiau nei 500 km aukščio. Misijos metu palydovas taip pat susidūrė su nedideliu kosminiu objektu. Šis įvykis išryškino augantį poreikį mažinti kosmoso šiukšles, o kosmoso bendrovėms dirbti tvariau.
Nuotraukoje tiesiai po palydovu galima atpažinti Kauno ir Elektrėnų marias, Vievio, Rėkyvos ežerus ir Kupiškio tvenkinį.
„Tarptautinė kosminė stotis skrenda 400 km aukštyje, o čia matote, kaip Lietuva atrodo iš maždaug 100 km aukščiau. Nuotrauką darėme 2023 m. balandžio 22 d. 12:41 val. Lietuvos laiku. Tik anksčiau negalėjome atsisiųsti dėl prasidėjusių kliento misijos darbų. Šis kadras nebuvo misijos dalis“, – sako „Kongsberg NanoAvionics („NanoAvionics“) turinio projektų vadovas Šarūnas Kazlauskas.
MP42 į kosmosą iškeltas 2022 m. balandžio 1 d. su „SpaceX“ misija „Transporter-4“. Palydovas buvo sukurtas kelių komercinių klientų įrenginiams, įskaitant 5G ryšio įrangą kosminiam daiktų interneto tinklui. Jame sumontuota modifikuota „GoPro“ kamera pirmą kartą istorijoje užfiksavo 4K rezoliucijos palydovo „asmenukę“ kosmose, virš Didžiojo Barjerinio rifo.
Išryškino kosmoso šiukšlių mažinimo svarbą
Spalį darytose palydovo asmenukėse užfiksuotas ir vieno saulės kolektoriaus pažeidimas – nedidelė, maždaug 6 milimetrų skersmens skylutė, kurią galėjo padaryti kosminė šiukšlė arba mikrometeoroidas.
„Kada įvyko susidūrimas – tiksliai pasakyti negalime, nes palydovas toliau sėkmingai atliko jam suplanuotus darbus, o pažeisto saulės kolektoriaus našumas jokiu metu nesuprastėjo, lyginant su nepažeistais kolektoriais“, – sako „NanoAvionics“ palydovų surinkimo, integracijos ir testavimo techninis vadovas Ignas Verikas.
Šis incidentas atkreipia dėmesį į augantį poreikį mažinti kosmoso šiukšlių kiekį. Spalio 11 d., dieną iki incidento nustatymo, „NanoAvionics“ pasirašė Europos kosmoso agentūros (EKA) Nulinių kosmoso šiukšlių chartiją (angl. European Space Agency’s Zero Debris Charter), kurios tikslas – iki 2030 m. siekti, kad visos kosminės misijos nepaliktų šiukšlių.
Kosmose šiuo metu skrieja daugiau nei 36 tūkstančiai objektų, didesnių nei 10 cm, ir milijonai mažesnių dalelių, kurių greičiai gali siekti iki 10 km/s, ir kelti grėsmę esamoms ir būsimoms misijoms. Tarptautinė kosminė stotis vidutiniškai bent kartą per metus turi koreguoti savo orbitą, kad išvengtų susidūrimų.
Šiukšlės žemoje mūsų planetos orbitoje gali likti kelis dešimtmečius, susidurti tarpusavyje ir suskilti į mažesnės daleles, kurių susekti beveik neįmanoma.
Nors misijų operatoriai didesnius objektus seka ir keičia palydovų trajektorijas, kad išvengtų susidūrimų, tai padaryti ne visada pavyksta ir papildomai kainuoja.
Kaip sako „NanoAvnonics“ palydovų operacijų komandos vadovas Jaunius Sinkevičius, susidūrimai su kosminėmis šiukšlėmis nėra labai dažni – iš visų 44 iki šiol paleistų bendrovės palydovų tik keliems teko atlikti susidūrimo vengimo manevrus su sekamo dydžio objektais. Vis dėlto, pasak jo, šis incidentas parodo, kad raketų ir palydovų gamintojai turi prisiimti atsakomybę aktyviai mažinti kosminių šiukšlių kiekį jau šiandien.
„Tokie susitarimai, kaip EKA chartija, skirti užtikrinti, kad visos kosmoso industrijos bendrovės vadovautųsi tvarumo principais. Svarbu pabrėžti, jog „NanoAvionics“ palydovai gaminami ir projektuojami taip, kad nekurtų kosminių šiukšlių. Pabaigę klientų misijas, mūsų palydovai sudega Žemės atmosferoje savaime. O jei misijos trunka ilgiau nei 5 metus, palydovai naudoja reaktyvinius variklius pažeminti orbitos aukščiui – kad greičiau nukristų ir sudegtų“, – priduria J. Sinkevičius.
Apie „NanoAvionics“
„Kongsberg NanoAvionics“ – pirmoji lietuviška kosmoso technologijų įmonė ir viena lyderių pasaulyje, kurianti mažuosius palydovus. Palydovus tiekia ir jų misijų integracijos paslaugas „NanoAvionics“ teikia NASA, ESA, „Thales Alenia Space“, MIT ir kt. organizacijoms, įsikūrusioms daugiau kaip 35 pasaulio valstybėse.
Bendrovė į kosmosą jau yra paleidusi daugiau nei 40 palydovų, 9 jų – 2024 m. Šiuo metu „NanoAvionics“ biuruose Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose dirba beveik 300 žmonių.