Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»Nauja meno instaliacija Vienybės aikštė – miesto istorija įrašyta bronzoje
Kultūra

Nauja meno instaliacija Vienybės aikštė – miesto istorija įrašyta bronzoje

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Šių metų lapkričio 6 d. Vienybės aikštė, šalia Vytauto Didžiojo karo muziejus sodelio, atidengtas naujas meno kūrinys – didelio formato plieno ir bronzos plokštės, kuriomis perteikta Kaunas istorija.

Kūrinio esmė

Trys monumentalaus formato bronzinės-plieninės plokštės simbolizuoja tris svarbiausius miesto istorijos etapus: miesto ištakas, Napoleono laikotarpį bei Laikinosios sostinės era.
Kiekvienoje plokštėje – keli šimtai figūrų, pastatų ir technikos elementų, sujungtų pagal „LEGO“ principą į vieningą kompoziciją. Per 2000 detalių įkomponuota į nerūdijančio plieno pagrindus.

Kūrinio autorystė ir įgyvendinimas

Projektą inicijavo Vyčio paramos fondas kartu su įmone UAB Metalo formos, darbai truko trejus metus – nuo 2022-ųjų iki 2025-ųjų. Vienas gamybos metų atiteko projektavimui ir derinimams, likusieji du – gamybai.
Meistrų darbą koordinavo skulptorius Antanas Vaičekauskas; kūrybinei komandai priklausė devyni skulptoriai ir trys 3D dizaineriai. Projektas finansuotas per Kauno miesto savivaldybės programą „Kauno akcentai“.

Istorinis rekvizitas ir simbolika

Vienas iš inspiracijos šaltinių – 1812 m. birželio 25 d. Napoleonas Bonapartas parašytas laiškas Kaune, vėliau parduotas Paryžiaus aukcione. Šis dokumentas tapo pagrindu bareljefui, skirto Napoleono Didžiosios ar­mijos žygiui per Kauną.
Projekto vienas autorių, Viltis Kavaliauskas, atkreipė dėmesį į Napoleono viešnagę Kaune: nors truko tik keturias dienas, miesto vardas figūravo net 155 dokumentuose, o Lietuvos – du kartus mažiau.
Kita plokštė skirta seniajam Kaunui – naudojant 1600 m. Tomašo Makovskio graviūrą byloja miestui apie pirmuosius jūrinius laivus, Hanzos sąjungos laikus ir sparnuotąjį husarą, apie kurį rašo istorikai, bet iki šiol neturi vizualinio atvaizdo Lietuvoje.

Kultūrinė reikšmė

Miesto meras Visvaldas Matijošaitis atidengimo metu pažymėjo: „Tikiu, jog šio kūrinio detalumas, meistriškumas sužavės ne vieną. Matosi, kiek daug darbo ir kruopštumo įdėta.“
Plokštės matomos kaip savotiški atviri miesto gidai – viešojoje erdvėje, viename žingsnyje nuo lankytojų ir miestiečių, primenantys istorijos momentus, kurie daugelį galbūt praėjo pro akis. Tačiau ne viskas tilpo – kūrinyje liko „už borto“ nemažai objektų, tad gidams paliktas laukas papildomoms pasakojimo detalėms.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisNacionalinė biblioteka įsigijo XVII a. konvoliutą
Kitas straipsnis Kas kurs rytojaus Vilnių? Gyventojai balsuoja už 300 idėjų

Susiję straipsniai

Muziejus „Dingęs štetlas“ – tarp 7 gražiausių pasaulio muziejų

4 gegužės, 2026

Paskutinėmis pavasario dienomis Vilnių užlies tradicijos 

23 balandžio, 2026

Vaikų ir jaunimo šokių ansamblis „Grandinėlė” šokių šventėje Čikagoje

21 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.