Britų mokslininkai teigia radę metodą, kuriuo bus galima anksčiau ir lengviau diagnozuoti prostatos vėžį. Pasak Londono Vėžio tyrimų instituto darbuotojų, pritaikius šį naują metodą vyrams nebereikės tikrintis kas porą metų – bus galima iškart išsiaiškinti, kokia – didelė ar maža – yra šios ligos rizika konkrečiam individui ir ar gydymas tikrai reikalingas.
Gydymo šalutinis poveikis ilgainiui gali pasireikšti šlapimo nelaikymu ar impotencija. Būtent todėl jau ilgą laiką buvo siekiama rasti efektyvesnį būdą išsiaiškinti ne tik kokia yra vėžio grėsmė kiekvienam vyrui, bet ir kaip greitai vėžys progresuos, kokių priemonių galima imtis, kad ligos būtų galima išvengti.
Vėžio tyrimų instituto darbuotojai, ištyrę vyrus, kurių šeimose buvo sergančiųjų prostatos vėžiu, išsiaiškino, jog 14 mutacijų gali padėti diagnozuoti klastingą ligą. Taip pat pastebėta, kad randantis šioms mutacijoms padidėja rizika susirgti ir kitomis pavojingomis ligomis. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti „British Journal of Cancer“.
Instituto komanda atrado 14 mutacijų, kurios leidžia gana tiksliai nusakyti ligos pavojingumą gyvybei. Mokslininkai tvirtina, jog kai kuriems vyrams prostatos vėžys progresuoja taip lėtai, kad rimtesnė žala sveikatai apskritai nėra juntama. O kitiems tai gali tapti mirties priežastimi.
Tikimasi, kad ateityje vyrams, kurių šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, gali būti atliekami tyrimai norint išsiaiškinti tikslią riziką. Šis tyrimas galės būti atliekamas ir moterims, kurių giminėje buvo sergančiųjų krūties vėžiu. Moterys bus tiriamos dėl BRCA1 ir BRCA2 genų, kurie tikimybę susirgti krūties vėžiu padidina net iki 50 procentų.
„Mūsų atlikti tyrimai rodo, jog šis vėžio aptikimo metodas gali būti pritaikomas ne tik prostatos ar krūties vėžiui ištirti, bet ir kitokių rūšių vėžinėms ląstelėms rasti, – teigė tyrimui vadovaujanti britų instituto onkogenetikos profesorė Ros Eeles. – Nors tyrimas buvo nemažas ir reikalavo daug pastangų, džiaugiamės, kad pavyko pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Taip pat labai džiaugiamės, jog šiuo metu iškart žmogų galime ištirti net dėl kelių mutacijų. Tai paspartina mūsų darbą. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo daugiau galimybių išgelbėti gyvybę.“
Profesorius ir tyrimų centro „Prostate Cancer UK“ direktorius Iain Frame sako, jog prostatos vėžio diagnozavimas iki šiol buvo viena didžiausių kliūčių, su kuriomis susiduriama. „Dabartiniais testais ne visada pavyksta tiksliai atskirti agresyvaus vėžio formas, kurias reikia nedelsiant gydyti. Visa kita – nepiktybinė forma, kurios gydyti nereikia ir kuri gali niekada nesukelti jokios žalos. Šis aiškumo trūkumas reiškia, kad gana dažnai gydytojai turi priimti neįtikėtinai sudėtingus sprendimus. Ir ne visada tie sprendimai būna teisingi.“
Profesorius taip pat pabrėžia, jog rezultatai įrodo, kad svarbu žinoti, ar giminėje buvo šia liga sirgusių žmonių, nes tada tikimybė susirgti išauga. „Kasmet vien Jungtinėje Karalystėje yra diagnozuojama apie 40 tūkst. prostatos vėžio atvejų, tačiau tikrai ne visi ateina pasitikrinti laiku. Ne visus, žinoma, pavyksta išgelbėti. Todėl tokie tyrimai yra ypač svarbūs ir leidžia tikėti, kad ateityje pavyks išsaugoti vis daugiau gyvybių“, – sakė profesorius Iain Frame.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
