Lietuvos jūrų muziejaus specialistai jau antrus metus dalyvaudami tarptautiniame gyvūnų terapijos projekte PAT („Pet Assisted Therapy: Learning with them“, liet. „Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu“), finansuojamame Švietimo mainų paramos fondo pagal Grundtvig mokymosi partnerystės programą, susipažįsta su įvairiomis gyvūnų terapijos formomis, plėtojamomis skirtingose šalyse.
Viešėdami Didžiojoje Britanijoje muziejininkai pamatė, kaip sveikatą gerinti gali padėti apuokų, gekonų, gyvačių ar šunų terapija. Italijoje susipažino su asilų terapija. Pasak delfinų terapijos specialistės Brigitos Kreivinienės, Italijoje asilų terapija suprantama labai plačiai. Tai nėra vien gyvūno glostymas, šėrimas ar jojimas juo. Dalyvaujantieji terapijoje ir valo gardus (tai traktuojama kaip darbo terapija, įgūdžių lavinimas), ir pramogauja: gyvūnus glosto, jais jodinėja ir pan. „Ši terapija itin tinka žmonėms, sergantiems Dauno sindromu, ir tiems, kurie yra itin aktyvūs, nes romus gyvūnas padeda nusiraminti“, – sako Brigita Kreivinienė.
Vis dėlto Vengrijoje plėtojama arklių terapija šokiravo ir daug mačiusią specialistę. Pasak jos, tai yra fizinio lavinimo pratimai, kuriuos atlikdami žmonės, turintys įvairią negalią, vysto savo koordinacinius, motorinius ir kitus fizinius gebėjimus.
„Neįgalieji atlieka tiesiog, mūsų manymu, akrobatinius pratimus, – pasakojo specialistė. – Iš pradžių praktikuojamasi specialiose laboratorijose – arklio imitacija padeda žmogui mėginti visus pratimus atlikti nejudrumo būsenoje. Vėliau mėginama atlikti fizinius pratimus tikram arkliui judant.“
Vis dėlto tokių sunkumų nugalėjimas, pasak Brigitos Kreivinienės, suteikia ir dvasinės stiprybės: žmonės labiau savimi pasitiki išvystę tokį stebėtiną meistriškumą.
Šia užsienio gyvūnų terapijos centruose įgyta patirtimi muziejininkai dalijasi su BĮ neįgaliųjų centru „Klaipėdos lakštutė“. B. Kreivinienės teigimu, šis suaugusių neįgaliųjų dienos socialinės globos centras itin domisi gyvūnų terapijos naujovėmis ir jas vykdo.
„Ši projektinė patirtis ypač svarbi kuriant unikalų Delfinų terapijos centrą, – teigė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Jau planuojama, kad kitąmet pradėsiančiame veikti delfinų terapijos centre bus taikoma įvairaus pobūdžio terapinė ir edukacinė programa, skirta įvairių sutrikimų turintiems žmonėms. Taip pat ateinančiais metais numatyta surengti Tarptautinę mokslinę praktinę konferenciją apie gyvūnų terapiją.“
Parengė Nika Puteikienė
Natalijos Marinec nuotraukos