Pradinis / Žmonės / Neįtikėtini gyvenimo vingiai: nuo prestižinių fortepijono studijų Austrijoje iki interjero dizainerės karjeros Lietuvoje

Neįtikėtini gyvenimo vingiai: nuo prestižinių fortepijono studijų Austrijoje iki interjero dizainerės karjeros Lietuvoje

Nuo svajonės tapti garsia pianiste iki prestižinio didžėjų pasaulinio konkurso ir interjero dizainerės karjeros. Dizainerė Rugilė Jautakaitė ne tik papasakojo savo gyvenimo istoriją ir kaip jis pakrypo į interjerų kūrimą, bet ir atskleidė šiuo metu vyraujančias namų dizaino tendencijas, prisiminė patirtį konkursuose „Išmanusis miestas“ bei „Išmani klinika: futurizmas šiandien“.

Rugilė Jautakaitė

Fortepijono studijos prestižinėje Austrijos mokykloje

Muzikų šeimoje gimusi Rugilė pasakoja nuo pat vaikystės skatinta domėtis menais. Ji prisimena, kad mama ją vesdavo į įvairius užklasinius būrelius, o namuose visada atsirasdavo laiko muzikuoti arba tobulinti dailės įgūdžius.

„Pamenu, kad močiutė duodavo ką nors pagroti pianinu“, – sako mergina.

Todėl nekeista, kad kremtant mokslus Vilniuje jos užklasinė veikla buvo susijusi su menais.

„Baigiau Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, fortepijono klasę. Visą laiką galvojau, kad grosiu fortepijonu, nors septintoje klasėje dailės mokytojas klausė, ar norėčiau pereiti į dailę, nes man tai gerai sekėsi. Tačiau kaip aš pereisiu, kai visa šeima – muzikantai“, – kalbėdama šypsosi Rugilė.

Vėliau muzikės karjera atrodė neišvengiama. Dvyliktoje klasėje Rugilei pasitaikė proga fortepijono paslapčių semtis muzikos ir kultūros šalyje – Austrijoje. Ji įstojo į Universität für Musik und darstellende Kunst Graz Graco mieste. Vis dėlto čia jos svajonė greitai virto dulkėmis.

„Tiesiog grojau per daug – po 8 valandas per dieną, o to niekada nedariau Lietuvoje. Galiausiai atsisakė rankos – patyriau rimtą abiejų rankų traumą. Sausgyslių uždegimas apėmė nuo stuburo iki pat rankų galų. Šią ligą gydžiausi porą metų, o jos pasekmes jaučiu dar ir dabar“, – prisimena R. Jautakaitė.

Nuo fortepijono prie didžėjaus pulto

„Patyriau didelį šoką. Nežinojau, ką daryti su savo gyvenimu. Man patarė mesti fortepijoną, nes rankos tiesiog nebeatlaikytų krūvio. Praėjo bent pusė metų, kol „suvirškinau“ mintį, kad privalau mesti pianistės karjerą, nes neturiu kito pasirinkimo“, – sako pašnekovė.

Vis dėlto nuo muzikos ji nenutolo. Mergina pasakoja, kad visuomet mėgo elektroninę šokių muziką, todėl galiausiai atsidūrė prie… didžėjaus pulto.

„Kai myli muziką, toks pašėlęs gyvenimas yra smagus. Buvo daug jėgų, mėgaudavausi grodama muziką. Vienas didžiausių pasiekimų – 2017 metais patekau į pasaulinį didžėjų konkursą „Burn Residency“. Iš 30-ies didžėjų visame pasaulyje patekau tarp 8 geriausių. Keliavome po Rusiją, Šveicariją, taip pat porą kartų pasirodėme Ibisoje. Teko bendrauti su garsiausiais didžėjais pasaulyje ir tuo metu atrodė, kad nerealu atstovauti Lietuvai tokiame renginyje“, – sako Rugilė.

Šiame konkurse mergina sėmėsi patirties iš tokių elektroninės muzikos sunkiasvorių, kaip Seth Troxler, Carl Cox ir Luciano.

Interjero dizainerės karjera

Dabar Rugilė dirba interjero dizainere. Ji pasakoja, kad pasirinkti specialybę nebuvo sunku, nors tam ir prireikė laiko. Mergina visada domėjosi daile, o „nuplaukus“ vilčiai tapti architekte susidomėjo interjero dizainu.

„Pabandžiau ir iškart įstojau į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją. Labai patiko pirmas kursas: mus surinko visiškai žalius, nenutuokėme, kas laukia, o pirmieji metai buvo grynai apie dailę – kompozicija, piešimas, tapyba. Šlifavome tai, ką vėliau turėsime veikti su savo kūryba, nes tai šioje srityje yra labai svarbu“, – prisimena mergina.

Ji dirba interjero dizainere jau trejus metus. Nors baigė studijas geriausiais pažymiais ir iškart sulaukė kelių architektų studijų pasiūlymų bendradarbiauti, ji nutarė kartu su kolege nerti į privatų verslą – kuria namų interjero dizainą klientams.

„Žinojome, kad bus sunku, ir tikrai buvo labai sunku. Neįsivaizdavau, kad gali būti taip sunku dirbti sau. Bet prabėgo pora metų, kol išmokome visą „vidinę virtuvę“, ir dabar labai patinka dirbti“, – šypsosi R. Jautakaitė.

Ji pasakoja turėjusi įvairių klientų: vieni nori viską įsirengti kuo pigiau, kiti net nesupranta, kad interjero dizainerio paslaugų jiems visai nereikia.

„Labiausiai patinka dirbti su tokiais klientais, kurie nespaudžia į kažkokius rėmus ir leidžia pasireikšti. Tada, kai klientas pasitiki ir užsimezga tarpusavio ryšys, ir rezultatas būna geras. Pasitikėjimas yra labai svarbu. Todėl pasirinkus dizainerį būtina su juo susitikti, pasikalbėti ir išsiaiškinti, ar sutampa požiūris“, – sako interjero dizainerė.

Madoje – šilti atspalviai, minimalizmas ir tvarumas

Mergina sako nesivaikanti madų, nes jos greitai ateina ir išeina. Vis dėlto ji sako pastebinti tam tikras tendencijas namų puošimo srityje. Anksčiau dominavo pilka spalva, dabar žmonių poreikis keičiasi.

„Pastaruoju metu susiformavusi tokia tendencija – noras būti arčiau gamtos. Žmonės renkasi organiškas spalvas, kurios neįkyri ir sukuria jaukumo jausmą. Tad žalia, galima sakyti, yra lietuvio spalva. Ji dar ilgai bus madinga.

Kurį laiką buvo madinga ryški, smaragdinė spalva. Bet dabar daug kas negali į tokią spalvą žiūrėti, todėl pasirenkami atspalviai slopsta. Vis labiau populiarėja smėlio spalvos interjerai. Rinkdamiesi aplinką žmonės nori, kad pasirinktas interjeras greitai neišeitų iš mados“, – sako Rugilė.

Ji pati sako mėgstanti klasikinį stilių – toks požiūris susiformavo dar mokantis Austrijoje.

„Kad ir kiek dabar architektai sukurtų modernių dalykų, tačiau visose Europos kultūrose būtent klasika yra pagrindas“, – įsitikinusi R. Jautakaitė.

Ji teigia pastebinti ir kitą tendenciją: jaunos šeimos linkusios įsirengti tvarius namus, juose vertina minimalizmą ir funkcionalumą.

„Jų prioritetas – kad būtų ne tik gražu, bet ir švaru, sutaupoma vietos ir neapsikraunama nereikalingais daiktais. Šiek tiek vyresniems žmonėms dažnai reikia papildomų detalių, niekučių. Džiaugiuosi, kad jaunoji karta supranta tausojimo svarbą. Jiems svarbu, kad viskas būtų ir suderinta, ir funkcionalu. Vis dėlto tarp vyresnių žmonių tokios vertybės dar labai retos.

Jauni žmonės linkę skirti daugiau finansų, nusipirkti brangesnius, bet kokybiškus daiktus, kurie bus naudojami ilgiau ir tvariau. Net jeigu jie negali visko nusipirkti vienu metu, yra linkę palaukti, pataupyti ir vis tiek įsigyti kokybiškesnį, galbūt net lietuvišką gaminį, nes tiksliai žino, ko nori“, – pasakoja interjero dizainerė.

Neįkainojama patirtis „Išmaniajame mieste“

Tiek besimokydama, tiek jau pradėjusi interjero dizainerės karjerą, Rugilė dalyvavo įvairiuose konkursuose. Vienas jų – „Išmanusis miestas“. Projektas, kasmet sukuriantis platformą, kurioje susitinka Lietuvos savivaldybės ir geriausi architektūros, urbanistikos, inžinerijos, statybos profesionalai bei jaunieji, aukštosiose mokslo įstaigose besimokantys studentai.

„2018-aisiais pirmą kartą dalyvavau konkurse „Išmanusis miestas 4“. Jame ruošiamas projektas tapo ir mano bakalauro darbu. Kai kursiokai pasirinko butus ir panašias erdves, aš pasirinkau Antano Gustaičio gimnaziją Lazdijuose, kurios apimtis – dešimt kartų didesnė.

Buvo sunku, bet džiaugiuosi, nes labai daug išmokau. Daug bendravau su dėstytojais, gavau naudingų patarimų, todėl ir patirtis buvo įsimintina. Mokantis trūksta praktikos, nes nežinai, kaip realybėje atrodys pasirinkta specialybė. Nežinai, nei iš kur gauti klientų, nei kaip su jais bendrauti. Todėl patirtis šiame konkurse buvo labai naudinga“, – pasakoja Rugilė.

Praėjusią vasarą, jau dirbdama interjero dizainere, mergina dalyvavo ir kitame konkurse – „Išmanioji klinika: futurizmas šiandien“.

„Tik sutikusi jame dalyvauti supratau, kiek darbo užsikroviau. Pirmą kartą dirbau su tokiu objektu, tad vienai sugalvoti visą konceptą klinikai buvo sunku. Bet man buvo įdomu persilaužti. Ir gerai, nes jei realybėje turėčiau tokį projektą, dabar jau daug ką žinočiau.

Rekomenduoju dalyvauti tokiuose konkursuose ne tik studentams, bet ir profesionalams, net jeigu nėra laiko. Tai padeda praplėsti akiratį pasirenkamų medžiagų atžvilgiu. Konkursas visuomet turi daug rėmėjų, reikia įsigilinti į jų produkciją. Dažnai būna taip, kad dirbdamas įsisuki į tą patį gamintojų ratą, o tokiame konkurse pasiūlo visiškai kitą spektrą. Tai padeda išplėsti akiratį, o tai yra bene svarbiausias dalykas karjerai“, – įsitikinusi R. Jautakaitė.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top