26-ąjį kartą Lietuva šventė laisvę – savo nepriklausomybės atgavimo dieną, tarsi tikrąjį valstybės pavasarį, nešantį naują pradžią, naują istorijos kūrimo galimybę. Ignalinoje ta proga tradiciškai surengtas miesto meno mėgėjų kolektyvų koncertas „Mano žemės paukščiai“. „Mes buvome tokie drąsūs, tikintys ir turintys daug vilčių. Ne viskas šiandien pasiekta, tačiau tikrai turime kuo džiaugtis ir didžiuotis“, – prieš prasidedant koncertui sakė rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Susirinkusiems jis dėkojo už darbus savo miestui, kaimui, savo šeimoms ir linkėjo sveikatos, tvirtybės, gražaus pavasario bei linksmų ateinančių šv. Velykų.
Koncertas prasidėjo kaip tikras pavasaris – su paukščių klegesiu, vaikišku džiaugsmu, jaunystės svajonėmis ir nuostabiu žydėjimu. Visa tai išreikšta poetiniu žodžiu, muzika, daina ir šokiu. Scenos ekrane galėjai pamatyti meninę programą iliustruojančių mielų Lietuvos gamtos, sodybų vaizdų, žydinčių sodų ir paukščių. Į koncertą gražiai įpinti teatralizuoti motyvai: senolis pasakoja vaikams apie gamtą, išskrendančius ir sugrįžtančius paukščius, susėdę po gandralizdžiu Lietuvos vėliavos spalvomis jie dažo inkilus, kurie vėliau užkabinami ant medžio.
Taip gražiai scenoje keitėsi ir derėjo vaikų ir suaugusiųjų balsai, sukosi šokių rateliai. Koncertą pradėjo pati jauniausioji jo dalyvė – solistė Gabrielė Zabulytė: „Nors esam mes labai maži, / Be galo mylim savo šalį šitą, / Tėvų širdim ir rankomis statytą…“ – dainavo mažoji Ignalinos patriotė. Jai nenusileido ir mažieji šokėjai, pasklidę tarsi paukšteliai. O jau tos linksmos jaunimo vakaronės, o jau tas svajingas meilės ilgesys, šokių raštais susipynęs, trankiomis polkutėmis ir romantiškomis dainomis širdį užkabinantis.
Koncerte prasmingai įpintos ir skaudžios tautos netektys, išbandymai, tremties žaizdos. Tai tarsi atgijo eilėraščių posmuose, dainose ir ekrane rodomose senose nuotraukose. O kai gitarai pritariant skaidriai ir jausmingai buvo sudainuotos „Mėlynos vosilkos…“, tikrai ne vienam salėje sėdėjusiam sudrėko akys. Šią temą vainikavo baltai apsirengusių šokėjų poros atlikta meninė kompozicija – lyg atleidimo ir vilties paukščių šokis… „Tiek iškentėjusi niekad sparnų nesuglauski…“ – linkėta Lietuvai.
Jolantos Narbutaitienės režisuotame šventiniame koncerte savo gražiausią muziką, dainas ir šokius pristatė liaudiškos muzikos kapela „Ringė“ (vad. Frančeska Skačkauskienė), ansamblis „Iš širdies“ (vad. Loreta Kuksėnienė), suaugusiųjų, jaunių ir vaikų šokių kolektyvai „Gaja“, „Jorutis“ (vad. Elena Skripkauskienė), „Dringelė“, „Lelijėlė“ (vad. Nijolė Žygienė), „Mamba“ (Neringa Kirkilienė), solistės mažoji Gabrielė Zabulytė ir gimnazistė Gintarė Lukijanskaitė. Koncertą vedė Eimantas Ramanauskas ir Marius Vilčinskas.
Lina Kovalevskienė