Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojimą gavusi neurobiologė dr. Urtė Neniškytė sako, kad šis apdovanojimas jai ypač brangus. Jos teigimu, tai ne tik jos asmeninių pasiekimų, bet ir visos gyvybės mokslų srities įvertinimas. „Kartu šis apdovanojimas įpareigoja tęsti pradėtus tyrimus ir dalytis mokslo žinia bei jo pažinimo džiaugsmu su Lietuvos visuomene“, – sako ji.
Pirmasis valstybės apdovanojimas
Dr. Urtė Neniškytė – tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė, dirbusi geriausiose Europos laboratorijose Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje. Šiuo metu ji vadovauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) darbuotojų grupei, kurios tyrimų sritis – neuronų ir imuninių ląstelių sąveika smegenyse. Viena iš jos mokslinių ambicijų – suprasti mechanizmus, kurie lemia sunkias ligas, tokias kaip autizmo spektro sutrikimas ar šizofrenija, o tada kelti klausimą, kaip jų išvengti ar jas išgydyti.
Liepos 6-ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga Prezidentūroje už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje dr. U. Neniškytė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Šį apdovanojimą gavo ir jos kolegė, VU GMC mokslininkė prof. Sonata Jarmalaitė.
„Šis apdovanojimas man buvo netikėtas. Pirmą kartą gavau tokio lygio įvertinimą ir jis man išties labai brangus, – sako neuromokslininkė. – Valstybės apdovanojimas reiškia, kad juo įvertinta ne tik mano veikla mokslo pasaulyje. Šis apdovanojimas rodo, kad gyvybės mokslai užima išties labai garbingą vietą mūsų šalyje.“
Laisvė – didžiausia vertybė
Pasak dr. U. Neniškytės, nepaprastai džiugu gauti tokį garbingą apdovanojimą nuėjus dar palyginti neilgą mokslo kelią. „Mano kelias dar tik prasideda, todėl šis įvertinimas – labai didelė paskata žengti tolyn tarptautinių tyrinėjimų keliu. Kartu tai dar kartą patvirtina, kad turiu apsisprendimo laisvę: laisvę ieškoti, bandyti, tyrinėti, atrasti. Laisvė – tai dovana, kurią turime branginti“, – įsitikinusi mokslininkė.
„Puikiai prisimenu nepriklausomybės atkūrimą, 1991 m. sausio įvykius. Tą laikotarpį, nors buvau vaikas, išgyvenau labai sąmoningai, daug kalbėjomės su tėvais apie laisvę, supratau jos vertę ir tas supratimas liko visam gyvenimui“, – pasakoja dr. U. Neniškytė.
Mokslininkė sako nuo mažens supratusi, kad laisvė – neįkainojama vertybė: „Pasirinkimas, ką noriu veikti, kuo noriu būti, kurioje šalyje noriu gyventi, – tai kriterijai, kuriuos vertinu ir kuriuos stengiuosi perduoti kitiems. Neabejoju, kad tapti tuo, kuo esu dabar, nebūtų buvę įmanoma be laisvos Lietuvos, ir tai labai vertinu.“
Talentai grįžta į Lietuvą
Pasak dr. U. Neniškytės, galimybę laisvai rinktis gyvenimo kryptį ji ne kartą išbandė pati. „Baigusi magistrantūros studijas VU išvykau į užsienį semtis žinių ir įgūdžių. Nors svetur pragyvenau nemažai metų, visada galvojau apie Lietuvą ir žinojau, kad vieną dieną sugrįšiu“, – sako ji.
Neuromokslininkė sako svetur norėjusi įgyti tokių kompetencijų, kurių savo šalyje tuo metu nebuvo galimybės gauti, tačiau ji niekada neabejojusi, kad šiuos įgūdžius ir žinias anksčiau ar vėliau parsiveš į Lietuvą.
Ši vizija pasitvirtino – apsigynusi daktaro disertaciją Kembridžo universitete po užsienyje praleistų aštuonerių metų dr. U. Neniškytė grįžo namo. „Niekada nesigailėjau vietoj karjeros užsienyje pasirinkusi gimtąjį Vilnių. Grįžusi į VU GMC, čia radau išties puikias sąlygas jaunam mokslininkui plėtoti savo idėjas, – teigia ji. – Gyvybės mokslai yra viena stipriausių mokslo šakų Lietuvoje. Čia dirba aukščiausio lygio dėstytojai ir mokslininkai. Jie suteikia impulsą tiek savo studentams, tiek jauniems tyrinėtojams, kurie turi galimybę daug ko išmokti.“
Neuromokslininkė džiaugiasi, kad vis daugiau jaunų ir talentingų lietuvių eina tuo pačiu keliu – pasisėmę patirties užsienyje grįžta į Lietuvą ir naujas kompetencijas naudoja stiprindami mūsų šalies mokslinį potencialą.
„Pažįstu nemažai puikių specialistų, studijavusių ar dirbusių užsienyje ir grįžusių į Lietuvą. VU GMC turime Ispanijos ir Airijos laboratorijose dirbusį dr. Aurelijų Buroką, Harvardo universitete dirbusius dr. Liną Mažutį ir Rapolą Žilionį, daug kitų, pasirinkusių savo idėjas įgyvendinti Lietuvoje. Reikia stengtis juos išlaikyti, ieškoti finansavimo, nes jie – mūsų šalies mokslo ateitis“, – sako U. Neniškytė.
Dalijasi mokslo žinia ir jo pažinimo džiaugsmu
Neuromokslininkė sako, kad gautas valstybės apdovanojimas ją įpareigoja ne tik toliau eiti mokslo keliu ir vykdyti tarptautinio lygio tyrimus, bet ir dalytis mokslo žinia, jo pažinimo džiaugsmu su Lietuvos visuomene.
„Suprasdama šios misijos reikšmę, ypač daug dėmesio stengiuosi skirti mūsų šalies jaunimui. Su kolegomis per metus aplankėme per 20 šalies mokyklų, bendravome su įvairaus amžiaus vaikais. Pradinukams rodėme įvairius eksperimentus, nes tokio amžiaus vaikams ši žinių perteikimo forma yra įdomiausia. Aukštesniųjų klasių moksleiviams įdomiau pasakojimai apie neurobiologijos raidą Lietuvoje. Su jais kalbame apie profiliavimą, krypties pasirinkimą. Trečioji grupė moksleivių, kuriems nešame žinią, yra dvyliktokai. Su jais kalbamės apie ateities profesijas, studijų programas, galimybes rinktis Lietuvos ir užsienio šalių aukštąsias mokyklas. Jiems atskleidžiame savo patirtis, grįžimo į Lietuvą motyvus“, – sako jaunoji mokslininkė.
„Galbūt tie berniukai ir mergaitės, kurie šiandien klauso mūsų pasakojimų apie neuromokslų pasaulio žavesį, ateityje taip pat taps tyrinėtojais, garsinančiais mūsų šalies vardą pasaulyje“, – tikisi dr. U. Neniškytė.
naujienos.vu.lt
Roberto Dačkaus nuotr.