Šių metų Nobelio fizikos premijos laureatų darbai suteikė galimybių kurti naujos kartos kvantines technologijas, įskaitant kvantinę kriptografiją, kvantinius kompiuterius ir kvantinius jutiklius.
Kvantiniai kompiuteriai skaičiuoja ne įprastais bitais (0 arba 1), o kvantiniais bitais – kubitais. Kad suprastume, kas tai yra, galima įsivaizduoti šviesos jungiklį. Klasikiniame kompiuteryje jis gali būti tik išjungtas (0) arba įjungtas (1) – tai yra bitas. O kvantiniame kompiuteryje jungiklis labiau primena besisukančią monetą: kol ji sukasi, ji nėra vien tik skaičius ar vien tik herbas – ji vienu metu gali būti abu. Ši kelių būsenų savybė vadinama superpozicija.
Kvantiniai kompiuteriai ne tik veikia greičiau, bet ir gali spręsti visą eilę problemų, su kuriomis susiduria klasikiniai kompiuteriai. Dėl to jie plačiai gali būti pritaikomi moksle, pavyzdžiui, kuriant naujus vaistus, projektuojant naujas medžiagas, o taip pat simuliuojant sudėtingas tiekimo grandines pramonėje bei tobulinant dirbtinio intelekto algoritmus.
2025-ieji oficialiai paskelbti Tarptautiniais kvantiniais metais. Valstybės į šią technologiją jau dabar investuoja milijardus eurų. Europos tikslas – 2025-aisiais turėti pirmąjį superkompiuterį su kvantiniu pagreičiu, o iki 2030-ųjų – pirmauti kvantinių pajėgumų srityje.
Mokslininkai oficialiai bus apdovanoti gruodžio 10 d., minint premijos steigėjo, dinamito išradėjo Alfredo Nobelio (1833–1896 m.) mirties metines. Laureatams bus skiriama 11 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. eurų).