Šiųmetė Nobelio premija fiziologijos arba medicinos srityje paskirta japonų ląstelės biologui Yoshinori Ohsumi už atradimus, paaiškinančius autofagijos mechanizmus ląstelėje.
Terminas „autofagija“, paraidžiui išvertus iš graikų kalbos, reiškia „pats save valgantis“.
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros docentas Tomas Kačergius sako, kad ši sąvoka atsirado 1960 m., kai mokslininkai pirmą kartą nustatė, jog ląstelė gali sunaikinti savo pačios viduje esančius komponentus, apgaubdama juos membrana ir suformuodama į maišelius panašias pūsleles, kurios vėliau yra transportuojamos suardyti į ląstelės organeles, vadinamas lizosomomis.
„Y. Ohsumi 1990 m. atliko seriją unikalių eksperimentų naudodamas mielių ląsteles. Jis nustatė esminius genus, atsakingus už autofagiją. Po to mokslininkas mielėse aptiko mechanizmus, dėl kurių vyksta autofagija, ir galiausiai parodė, kad tokie identiški bei sudėtingi autofagijos mechanizmai vyksta ir žmogaus ląstelėse“, – paaiškina doc. T. Kačergius.
Autofagijos aparato sutrikimai siejami su Parkinsono liga, II tipo diabetu ir kitais senėjimo sukeliamais padariniais. Autofagijos genų mutacijos gali lemti genetines ligas, o autofagijos sutrikimai ląstelėje – vėžinį procesą. Tad autofagijos mechanizmų atradimas yra labai svarbus, nes jo pagrindu jau kuriami vaistai ir terapijos, kurios gali sustabdyti tam tikrų ligų, ypač senyvame amžiuje, raidą.
„Autofagija gali suteikti greitus energijos išteklius ir statybines medžiagas ląstelės komponentams atsinaujinti. Dėl to ji yra esminė ląstelės atsakui į badavimą ir kitokio pobūdžio stresą. Autofagija taip pat labai svarbi infekciniame procese, nes dėl jos ląstelė gali inaktyvuoti ir pašalinti intraląstelinius mikroorganizmus – virusus. Autofagijos procesas prisideda prie embriono raidos ir ląstelių diferenciacijos. Dėl autofagijos ląstelės taip pat gali sunaikinti ir pašalinti pažeistus baltymus bei organeles, o tai yra labai svarbu kontroliuojant senėjimo procesus ir jo padarinius“, – komentuoja Medicinos fakulteto mokslininkas.
Lietuvoje taip pat aktyviai tyrinėjami autofagijos procesai. Šioje srityje intensyviai dirba VU mokslininkai prof. Vida Kirvelienė, doc. Daiva Dabkevičienė, dr. Violeta Jonušienė ir doc. Aušra Sasnauskienė iš Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros.
VU
Tokijo technologijos instituto nuotrauka