„Istorija, verta knygos“, – taip dažniausiai žurnalistai įvertina savo pašnekovų gyvenimo vingius. Tačiau 23 metų Roberta Kirlaitė pati parašė knygą apie savo gyvenimo dramas. Savo istoriją ji papasakojo ir LRT televizijos socialinės dokumentikos laidoje „Emigrantai“.
Roberta susipažino su 17 metų vyresniu norvegu Sveinu būdama vienuoliktokė, Palangoje dalydama skrajutes. Vyras tada turėjo statybų įmonę ir į Lietuvą dažnai atvykdavo verslo reikalais. Prasidėjo graži draugystė. Norvegas merginai pasiūlė atvykti vasarą į Norvegiją užsidirbti. „Tai buvo mano pirmasis išvažiavimas iš Lietuvos“, – šiandien prisimena Roberta.
Po dviejų mėnesių lietuvė suprato, kad laukiasi. „Abu vieningai nusprendėme tuoktis“, – pasakoja lietuvė ir prisimena, kad grįžus ne tik reikėjo tėvams pranešti pritrenkiančią naujieną apie nėštumą, bet ir supažindinti juos su naujuoju širdies draugu.
Netrukus jaunieji atšoko lietuviškas vestuves ir mergina išvyko kartu su vyru į Norvegiją. Į 12 klasę Roberta taip ir negrįžo. Gimus vaikeliui, šeimą užgriuvo rūpesčiai: bankrutavo vyro statybų įmonė, šis puolė į neviltį ir pradėjo daug gerti. „Bėgi daryti vakarienės, stengiesi, o jis negrįžta per naktis, – sako Roberta ir prisimena įvykį, kuris perpildė kantrybės taurę. – Jis mane stipriai sugriebė, ir tada jo akyse pamačiau, kad čia nebe mano vyras, labai išsigandau.“ Surinkusi po ranka pasitaikiusius daiktus, lietuvė su pusantrų metų sūneliu išvažiavo iš namų.
Lietuvė atsidūrė krizių centre, jame kurį laiką gyveno su sūnumi. Krizių centrai Norvegijoje dažniausiai suteikia tik gyvenamąją vietą. Pinigais ir maistu moterims reikia pasirūpinti pačioms. Maistą į Norvegiją Robertai siųsdavo tėvai, draugės skolino pinigų ir drabužėlių sūnui. Tėvai prašė Robertos grįžti namo, bet ji nesutiko. Po dviejų mėnesių krizių centre Roberta gavo socialinį būstą.
Šiandien jauna moteris viena augina sūnų, studijuoja universitete, dirba ir net parašė knygą apie savo išgyvenimus. „Knyga skirta krizių centro moterims. Per savo istoriją noriu suteikti joms vilties, kad visos svajonės yra tik jų rankose“, – pasakoja Roberta Kirlaitytė.
LRT