Šį trečiadienį į Šv. Kotrynos bažnyčią susirinkę klausytojai nekantravo, kuo juos nustebins pirmą kartą surengtas muzikinis projektas „Nuo Bacho iki country“. Muzikinėje scenoje susitiko Lietuvos ir Norvegijos meistrai. Renginį sveikinimo žodžiu pradėjęs Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeris Halvorsenas neslėpė džiaugsmo, kad muzikos scenoje susitinka tokios skirtingos kultūros. Jis padėkojo svečiams iš Norvegijos ir klausytojams iš Lietuvos, neabejingiems tautų draugystei.
Stebino muzikantų galimybės
Susitikus skirtingų šalių muzikantams ir stiliams, klausytojai džiaugėsi neregėtu koncertu. Jis padovanojo itin daug jautrių ir žaismingų emocijų. Koncertą pradėjo akordeonistas Håvardas Svendsrudas ir Oslo filharmonijos altininkas ir dainininkas Povilas Syrrist-Gelgota. Vėliau skambėjo akordeono solo kūrinys. Pirmuosius kūrinius muzikantai atliko itin jausmingai ir romantiškai, taip pakviesdami klausytojus įsijausti į koncerto nuotaiką. Salėje ėmė aidėti audringi plojimai, į sceną įžengus Lietuvos folkloro dainininkei Veronikai Povilionienėi. Ji su svečiais iš Norvegijos atliko tikrų tikriausią norvegišką lopšinę, puikiai žinomą ir lietuvių ausims. Prie lopšinės atlikimo, paraginti V. Povilionienės, noriai prisidėjo ir klausytojai.
Lietuvos publiką norvegai nustebino tikru meistriškumu. Klausytojai kone šoko nuo kėdžių, kai P. Syrrist-Gelgota ne tik grojo smuiku, bet ir tuo pat metu dainavo. O po muzikantų atliktos J. S. Bacho „Arijos“ klausytojai jau neabejojo, kad pateko į tikrų tikriausią muzikos sintezę.
Kad skirtingi stiliai gali skambėti kartu, muzikantai įrodė nuo pirmųjų kūrinių. Gausių klausytojų ovacijų sulaukė ir neįprastas norvegiškos psalmės ir lietuvių liaudies dainos derinys, kai skambant tokiems pat akordams buvo sudainuoti du skirtingi kūriniai. Būtent šio kūrinio mintis buvo parodyti, jog muzikantų kalba visame pasaulyje yra tokia pat. V. Povilionienei dainuojant „Solveigos dainą“ atlikėjos akyse pasirodė ašaros. Vėliau užkulisiuose atlikėja prisipažino, kad daina ją tikrai labai sujaudino. Stengdamasi klausytojus kuo labiau įtraukti į koncertą, V. Povilionienė pristatė kiekvieną atliekamą dainą ir supažindino klausytojus su jų istorijomis.
Koncertą vainikavo dar vienas stilius – kantri. Kartu muzikantai atliko nuotaikingą kūrinį, šis užvedė visą publiką. Po jo salėje netilo aplodismentai. Už tai atlikėjai klausytojams padovanojo dar vieną lietuviškos lopšinės atlikimą.
Tai buvo labai šiltas ir jaukus vakaras, kurį vainikavo kantri stiliaus kūrinys. Na o netylant žiūrovų aplodismentams atlikėjai dar kartą pakartojo lietuvišką lopšinę. Po paskutinio kūrinio salėje aidint plojimams, V. Povilionienė pripažino – koncertui liko neabejingi ir patys atlikėjai: „Ir vėl prašysiu Dievulio, kad nerašytų man pravaikštų kapinėse, dar noriu pagyventi, nes čia taip gera.“
Koncerte – ir socialinė misija
Renginį organizavusi prodiusavimo kompanija šiuo koncertu siekė ne tik sujungti skirtingus stilius, nutrinti scenos ribas, bet ir atkreipti dėmesį į tai, jog kultūra Lietuvoje vis dar nėra įkandama kiekvienam norinčiam. Organizatoriai „ARTS Libera International“ pažiūrėti koncertą pakvietė kelias dešimtis globojamų žmonių iš „Carito“ bendruomenės. Organizatoriai, vykdantys ir socialinę misiją, tokiu pavyzdžiu siekia parodyti, jog šiame pasaulyje visi turime būti lygūs ir gerbiami, o kultūra yra geriausia priemonė suvienyti žmonių širdims.
Organizatorių nuotr.