Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
Mokslas ir švietimas

Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?

Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Telefono ekrane įsižiebia pažįstamas numeris, bet pakėlus ragelį kalba visai kitas žmogus? Deja, tai – ne techninė klaida, o gudrus sukčiavimo būdas. Suklastoję telefono numerį, aferistai taip bando iš lietuvių išvilioti jautrius duomenis. Nors „Telia“ per 2024 m. užkirto kelią net 7,8 mln. tokių atakų, nusikaltėlių entuziazmas toliau bandyti šią schemą nemažėja.

„Savo tinkle įdiegę suklastotų numerių (angl. Caller ID spoofing) filtrus tikėjomės, jog telefoniniai sukčiai nuleis rankas ir savo energiją nukreips kitur. Bet tokių atakų mastas ir toliau išlieka milžiniškas. Nepaisant to, kad didžioji dalis bandymų mūsų klientų net nepasiekia, visada reikia turėti omenyje, kad telefonas apie skambinantįjį šiais laikais gali „pameluoti“. Todėl jokiais atvejais telefonu nereikėtų pateikinėti nei asmeninių duomenų, nei finansinės informacijos“, – perspėja „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius.

Išnaudoja teisėtą funkciją

Pasak T. Grinevičiaus, galimybės modifikuoti skambinančiojo telefono numerio laukelį egzistuoja seniai. Rodomo numerio keitimas reikalingas, kad žmonių neišgąsdintų iš užsienio skambinantys įmonių klientų aptarnavimo specialistai, ar tiesiog tam, kad klientams visada būtų rodomas bendras organizacijos telefono numeris, net skambinant skirtingiems jos darbuotojams.

Vis dėlto patogioje ir teisėtiems tikslams skirtoje funkcijoje potencialą netrukus įžvelgė sukčiai. Jie suprato, kad, aukai skambinant iš užsienio, galima prisidengti norimos šalies numeriu ir apsimesti pasitikėjimo vertu pašnekovu. Tas jiems atriša rankas atakas vykdyti iš mūsų teisėsaugai sunkiai pasiekiamų Afrikos ar Azijos valstybių, kartu užmigdant niekuo dėto žmogaus budrumą. 

„Pavyzdžiui, vieną dieną suskambęs telefonas gali rodyti, jog mums skambina mūsų bankas. Atsiliepus malonus balsas paprašys save identifikuoti arba pateikti savo el. bankininkystės prisijungimo duomenis. Panašus scenarijus gali būti panaudotas prisidengiant policijos, operatoriaus ar net Valstybinės mokesčių inspekcijos vardu. O blogiausia, kad net internete patikrinus telefono ekrane rodomą numerį jis dažnai iš tiesų sutaps su sukčiaus minimos įmonės ar įstaigos“, – teigia specialistas.

Tokiu būdu apsisaugoma nuo bereikalingų aukos įtarimų ir laimima laiko, nes žmogus ilgai nenutuokia, kas jam skambino iš tiesų. Nukentėjusysis apie patekimą į bėdą neretai susivokia tik tada, kai nuo jo banko sąskaitos ar kredito kortelės nurašomi pinigai arba bandoma pasinaudoti pavogtais jo duomenimis.

Be filtrų telefonai netiltų

Ne vienus metus Lietuvos gyventojai kentėjo nuo sukčių, klastojančių telefono numerius, tačiau ši problema šalyje pradėta spręsti dar 2023 m., kai „Telia“ pirmoji savo tinkle įdiegė automatizuotą suklastotų numerių filtravimą. Jau pačią pirmą dieną dešimtį tūkstančių apgavikiškų skambučių užblokavusi sistema leido lietuviams lengviau atsikvėpti, nes aferistų skambinimas adresato taip ir nepasiekdavo.

„Skambinimo iš suklastotų numerių mastas išlieka milžiniškas – pernai kas dešimtas skambutis mūsų tinkle buvo būtent tokio tipo ataka. Tai reiškia, kad neturint specialių filtrų progą pasikalbėti su sukčiumi turbūt būtų turėjęs kiekvienas mūsų klientas, greičiausiai – ne po vieną kartą. Tačiau, net ir veikiant šioms apsaugoms, nusikaltėliai nenuleidžia rankų – pirmus tris 2024 m. ketvirčius fiksuotas beveik vienodas, šešių nulių ribą siekiantis apgavikiškų skambučių skaičius“, – konstatuoja „Telia“ atstovas.

Kita vertus, numerių klastojimą įvaldę aferistai nesitraukia be priežasties. Jie puikiai supranta, kad kiekvienas operatorius veiksmingiausiai gali užblokuoti tik tuos apgaulingus skambučius, kurie prisidengia jo tinkle registruotais numeriais, tačiau jei bandoma skambinti imituojant kito operatoriaus numerį, skambutis vis tiek gali pasiekti auką. Siekiant išvengti filtrų, bandomos ir naujos strategijos – pavyzdžiui, imituoti lietuvišką primenantį švedišką telefono numerį, tokį kaip +46 8600 00 000 arba +46 0600 00 000 ar pan.

Ne ką mažiau sukčius domina suklastotų numerių panaudojimas kituose kanaluose – SMS žinutėse, susirašinėjimo ir pokalbių programėlėse, tokiose kaip „Facebook messenger“, „Whasapp“, „Viber“, „iMessage“, „FaceTime“ ir daugelyje kitų. Todėl, apribojus vieno sukčiavimo būdo naudojimą, sukčiai nedelsdami pradeda naudoti kitą ir sparčiai prisitaiko sukurdami naują sukčiavimo schemą.

„Telia“ kartu su kitais operatoriais, Ryšių reguliavimo tarnyba ir teisėsaugos institucijomis nuolatos bendradarbiauja ir siekia tobulinti priemones, leidžiančias apsaugoti vartotojus nuo sukčių. Sulaukusi RRT patobulintos teisinės bazės, „Telia“ tikisi dar šiemet įdiegti patobulintą skambučių filtravimą, kuris turėtų reikšmingai sumažinti skambučių suklastotais lietuviškais numeriais, pasiekiančių Lietuvos vartotojus, skaičių.

Veiksmingiausia apsauga – budrumas

Bet kuriuo atveju, jokia sistema nėra efektyvi visu 100 proc., todėl „Telia“ tinklo architektas T. Grinevičius vartotojams pateikia keletą paprastų patarimų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo daugiau nei 99 proc. bandymų apgauti:

  • Neperskambinti, jei numeris yra nepažįstamas ir nelaukiate skambučio.
  • Niekada nespausti jokių SMS ir kitomis priemonėmis gautų nuorodų, jei nepažįstate siuntėjo.
  • Jei jau paspaudžiate nuorodą, reikia stebėti naršyklės saugumo pranešimus ir jokiu būdu nevesti jokių banko prisijungimo duomenų ar bankinės kortelės numerių, vengti bet kokių tiesioginių ar netiesioginių mokėjimų.
  • Jei siuntėjas yra pažįstamas ir būtinai reikia atlikti mokėjimą ar autorizaciją, uždarykite puslapį ir iš naujo eikite į prašytojo savitarną tiesiai iš oficialaus puslapio. Jei žinutė tikra, siuntėjo savitarnoje galėsite tą patį veiksmą atlikti saugiai.
  • Jei atsiliepę sukčiui siūlo atgauti pinigus, autorizuotis, gauti siuntą ar tiesiog uždirbti – niekada nemokėkite už jokias paslaugas ir kartokite, kad uždarbiai jūsų nedomina, vienašališkai nutraukite pokalbį.
  • Niekada nesidalinkite ir nepažįstamose svetainėse neveskite mokėjimo kortelės duomenų – kaip svetimiems žmonėms nepatikėtumėte savo namų raktų.
  • Jei kyla abejonių dėl kokių nors paslaugų tiekimo, nutraukite pokalbį ir kreipkitės į paslaugos teikėją tiesiai iš oficialaus puslapio ar jums įprastais kontaktais inicijuodami naują skambutį ar paklausimą patys.
FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisGlobojamų vaikų kasdienybę užfiksavęs fotografas Artūras Morozovas: „Nerežisuoju ir nepudruoju savo pasakojimų“ 
Kitas straipsnis Tūkstančiai savo parašais reikalauja – krūties vėžiu sergančioms moterims turi būti prieinamas efektyvus gydymas

Susiję straipsniai

Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje

13 balandžio, 2026

KTU centrinių rūmų kieme – mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys

3 balandžio, 2026

VU psichologė apie interneto sensacija tapusį beždžioniuką Punchą: „Be meilės neišgyventume“

2 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.