Tikriausiai ne kartą teko pastebėti, kad antsvorį turinčių žmonių kvėpavimas yra dažnesnis. Tačiau ar kada pagalvojote, kad būtent dėl to šie žmonės patiria didesnę riziką susirgti plaučių ligomis negu liekni. Tai pavirtina naujausio tyrimo rezultatai.
Visi žinome – antsvorį turėti nėra gerai. Per didelio riebalų susikaupimo pasekmės – širdies ir kraujagyslių ligos, dėl per didelės kūno masės padidėja krūvis sąnariams. Antsvoris gali būti nutukimo padariniu, kuris sukelia tokias ligas, kaip diabetą, artrozę (liga, kuriai būdinga sąnario kremzlės irimas ir naujų kaulinių darinių susidarymas). Stori žmonės kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio (hipertenzijos). Šalia šių ligų, kylančių dėl antsvorio, nuo šiol galime prirašyti ir plaučių ligas.
Antsvorį turintys žmonės per dieną gali įkvėpti nuo 7 iki 50 proc. daugiau oro negu žmogus, kurio svoris normalus. O tai, pasak tyrimą atlikusių Montrealio universiteto mokslininkų, reiškia, jog nuo antsvorio kenčiantys žmonės įkvepia daugiau ore esančių teršalų (amoniako, sieros dioksido, ozono ir azoto dioksido), kurie gali sukelti astmą ir kitas plaučių ligas. Taip pat šie žmonės patiria didesnę riziką susirgti plaučių ligomis.
Antros klasės nutukimą turintys žmonės įkvepia 24,6 m3 oro per dieną. Įsivaizduokite beveik 3 metrų ilgio, tiek pat pločio ir tiek pat aukščio kambarį, kurio sienos būtų pagamintos iš plėvelės. Pripildykime kambarį oru. Įveskime į jį liekną žmogų ir tegul jis kvėpuoja kambaryje esančiu oru. Per dieną jis nespėtų perkvėpuoti (įkvėpti ir iškvėpti) viso oro. O jei kambaryje būtų antros klasės nutukimą turintis žmogus, jis per dieną spėtų perkvėpuoti visą orą. Ir jei kur nors kitur iškvėptų anglies dvideginiu virtusį deguonį, iš kambario liktų tik vakuumas.
Antsvorį turintis žmogus per dieną gali įkvėpti dvigubai didesnį oro kiekį negu normaliai sveriantis. Vadinasi, ir teršalų kiekį, kuris yra ore, stori žmonės įkvepia dvigubai didesnį.
Jei antsvorį turintys žmonės dažniau kvėpuodami įkvepia daugiau oro, o į plaučius patenka daugiau nuodingų medžiagų negu normalų svorį turintys žmonės, ar tai reiškia, kad profesionalūs sportininkai, dažnai kvėpuodami, taip pat rizikuoja susirgti plaučių ligomis?
2006 metais mokslininkas Pierre Broču paskelbė tyrimo rezultatus – žmogus, kopiantis į Everesto kalną, vidutiniškai įkvepia 19,8 m3 per dieną. Slidininkas varžybų metu gali pasiekti 41,2 m3 įkvepiamo oro vidurkį per dieną. Dviratininkas, dalyvaudamas Tour de France varžybose vidutiniškai per 21 dieną gali įkvėpti 45,9 m3. Bet tai yra didžiausias įkvėpimas, kuris negali būti palaikomas kasdien per visus metus.
„Tyrimo metu pamatėme, kad antro laipsnio nutukimą turintys žmonės vidutiniškai įkvėpė 24,6–55 m3 oro kiekvieną dieną, metai po metų, todėl akivaizdu, kad oro kiekyje, kurį jie įkvepia, yra daugiau teršalų nei oro, kurį įkvepia profesionalūs sportininkai“, – sakė dr. P. Broču.
Kūno masės indeksas (KMI) – žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis medicinoje ir mityboje naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris bei nutukimas, ar svorio trūkumas, nors ir nepadedantis nustatyti kūno riebalų procento. Taigi, jei žmogaus ūgis 170 cm, o svoris 60 kg, tai KMI apskaičiuoti reikia taip: 60/1,72=20,76 – kūno svoris normalus. Tokiu būdu galite pasiskaičiuoti savo KMI. Gavę rodiklį, pasitikrinkite ar jums negresia antsvoris ar nutukimas:
Normalus svoris – 18,5 ir daugiau;
Antsvoris – 25 ir daugiau;
Nutukimas, 1 laipsnis – 30 ir daugiau;
Nutukimas, 2 laipsnis – 35 ir daugiau;
Nutukimas, 3 laipsnis – 40 ir daugiau.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
