Šiuo metu matome daug raginimų pradėti savo verslus, tam teikiama valstybės parama, rengiama daug įvairių mokymų, konferencijų, programų. Dažnai girdime viešai skelbiamas sėkmės istorijas, matome įkvepiančius pavyzdžius. Tai daug ką skatina ryžtingai žengti pirmuosius žingsnius į savarankišką veiklą. Mąstymo trenerė ir veiklos pokyčių mentorė Ramutė Alechnavičiūtė sako, jog ją tai nuoširdžiai džiugina. Vis dėlto ji tvirtina, jog pirminio įkvėpimo nepakanka ir norint sulaukti sėkmės versle būtina tą sėkmę planuoti.
Ramute, ar daug pradedančiųjų verslininkų sulaukia tos sėkmės?
Statistika sako, jog metus atlaiko apie pusę savarankiškų veiklų, o 10 metų išgyvena tik apie 10 procentų verslų. Dažniausiai viešoje erdvėje mus pasiekia įvairios įkvepiančios sėkmės istorijos, o apie nepavykusius atvejus nėra pasakojama. Dažnam tai suteikia ryžto pradėti savarankišką veiklą, tai yra puiku. Deja, pradinis impulsas ne visada užtikrina sėkmingą tolesnę eigą.
Ar yra kokių nors esminių faktorių, kurie lemia verslo sėkmę?
Šiuo metu mes turime labai geras sąlygas naudotis pačiais įvairiausiais įrankiais, kurie gali padėti įvertinti, ar mūsų idėjai lemta sėkmingai vystytis toliau. Labai svarbu įvertinti asmenines žmogaus savybes, o tai padaryti padeda asmenybės testai. Anksčiau, kai apie jokius testus, koučingą ar mentorystę niekas nieko nebuvo girdėjęs, visą patikrą atlikdavo pats gyvenimas. Tiesiog veiklą pradėjęs verslininkas pamažu pats išsiaiškindavo, kas jam sekasi, o kas ne. Šiuo metu tai išsigryninti galima per vieną dieną.
Kokios yra tos reikiamos asmeninės savybės?
Apibendrintai galėčiau išskirti tokias:
-
Vizionierius-strategas, kuris svajoja, mato veiklos viziją bei nori ją perkelti į realybę.
-
Lyderis, kuris gali kviesti kitus prisijungti į komandą, juos motyvuoti siekti bendro tikslo, suteikti jiems jėgą.
-
Architektas, kuris moka planuoti, projektuoti „gyvą“ verslą, t. y. vizijas perkelti į tikrovę. Puikus pavyzdys tam yra gamta. Mus stebina joje esanti išraiškų gausa ir natūralumas, prisitaikymas prie sąlygų, tačiau kiekvienos jos dalelė turi paskirtį, struktūrą ir viduje vyksta aiškūs procesai pagal gamtos dėsnius.
-
Mentorius, kuris perduoda komandai savo supratimą, vertybes, paaiškina, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai ir t. t.
-
Vadovas, kuris pasižymi disciplina bei moka prižiūrėti, kad suplanuoti darbai būtų atliekami tinkamai bei laiku.
Suprantama, net jei žmogus turi visas šias savybes, jos tikrai nebus vienodai stiprios. Veiklos pradžioje kiekvienam verslininkui tenka pabūti viskuo viename asmenyje, tačiau vėliau galima suburti komandą, kurios nariai visi kartu turės optimalų reikiamų savybių rinkinį ir galės efektyviai papildyti vieni kitus.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi vadovavimo savybę, kurią galime įvertinti 7 iš 10 balų, tai visai puikiai jausis vadovaudamas nedideliam kolektyvui. Labai pasistengęs jis galėtų tą savo savybę paauginti iki 8 ar net 9 balų. Vis dėlto vadovaujamas darbas didesnėje įmonėje ilgą laiką jį labai išvargintų. Šiuo atveju paranku rasti kitą asmenį, kuris galėtų atlikti vadovo pareigas ir kurio įvertinimas būtų aukštesnis.
Taigi pirminis verslo etapas būtų asmeninių savo savybių įvertinimas?
Taip. Kai žinome, kokias prigimtines savybes turime ir kurios jų stipresnės, o kurios silpnesnės, iš anksto galime numatyti, kokių žmonių ateityje turėsime ieškoti į savo komandą. Kiekvieną verslą reikia auginti nuo mažyčio daigelio. Iš pradžių esu tik aš ir mano idėja, kurią pasiryžtu plėtoti, ieškoti būdų ją įgyvendinti. Vėliau viskas po truputį įsibėgėja, man tampa reikalingi bendražygiai. Jiems galima deleguoti darbus, kurių nespėju padaryti arba nesugebu atlikti pakankamai kokybiškai. Nė vienas verslininkas neprivalo būti geras pardavėjas, geras vadovas, geras buhalteris ir t. t. Tačiau kiekvienoje komandoje reikalingas ir geras pardavėjas, ir geras buhalteris. Svarbu pasirinkti tinkamus žmones. Dažnas verslininkas ieško partnerio, kuris būtų „toks, kaip aš“. Toks nusistatymas yra klaidingas. Partneris neturi būti „toks, kaip aš“, o „mane papildantis, kompensuojantis mano silpnąsias savybes“.
Nereikia suprasti taip, kad žmones į komandą reikia rinktis tik pagal charakterio savybes. Kvalifikacija taip pat svarbi. Buhalteris be buhalterinio išsilavinimo – mažai sveikintinas pasirinkimas. Vis dėlto jei tas asmuo buhalterijos studijas baigė tik tam, kad turėtų „popierius“, bet nejaučia jokių simpatijų skaičiams, jis tokiose pareigose ilgai neištrauks.
Gal tada savo asmenines savybes vertėtų išsiaiškinti ne tik prieš imantis verslo, bet ir renkantis specialybę ar ieškantis samdomo darbo?
Tikrai taip. Juk patys matome, kiek yra žmonių, kurie studijas baigia vienoje srityje, o paskui dirba visai kitoje, nes pasirinkta kryptis tiesiog neatitinka jų charakterio, pomėgių, vertybių ir pan. Dažnai suvilioja madingos, šiuo metu ant bangos esančios specialybės, tačiau aukščiausių rezultatų mes galime pasiekti tik ten, kur galime išnaudoti savo turimas prigimtines savybes.
O ar negalima tų trūkstamų savybių išmokti, jų išsiugdyti?
Kuriam laikui galima. Jei kalbame apie pradedantį verslininką, kuris kol kas yra vienas, jam iš tiesų laikinai tenka kai kuriose srityse lipti per save ir daryti tai, ką mieliau perleistų kažkam kitam. Tačiau jei kažkurios savybės neatsinešėme savo genuose, vėliau geriau susirasti tą savybę turintį partnerį. Antraip tiesiog išvargsime, perdegsime, verslas taps nemiela prievole.
Iš tiesų žmonės dažnai būna išmokę naudotis vienokiomis ar kitokiomis savybėmis ir net mano, jog tai jų prigimtinė stiprybė, tačiau vėliau paaiškėja, kad yra ne visai taip. Konsultacijų metu gana greitai tai išsiaiškiname. Tai leidžia iš anksto numatyti kliūtis, su kuriomis, tikėtina, susidursime ateityje, ir net apgalvoti būdus, kaip galėsime jas įveikti.
Kokie yra gajausi su verslu susiję mitai, kuriuos vis dar pastebite visuomenėje?
Vienas iš mitų yra tas, kad verslas visada kuriamas dėl pinigų. Iš tiesų pinigai, kaip tikslas, negali būti pagrindas ilgalaikio sėkmingo verslo kūrimui. Tai tik priemonė savo vizijai įgyvendinti. Vizija – tai, kas stovi už pinigų, koks nors konkretus matymas, vertybė, poreikis, svarba, kuri veda mus į priekį ir neleidžia pasiklysti. Nereikia suprasti, jog tai kažkas labai ypatingo. Vizija gali būti itin paprasta. Pavyzdžiui, kai kūriau savo kanceliarinių prekių įmonę, mintyse mačiau dirbančius žmones, didelį produktų asortimentą, gerus įrankius, paslaugomis patenkintus klientus, gaunamus užsakymus. Tas vaizdinys man buvo gražus, priimtinas, toks, kokį norėjau paversti tikrove. O šūkis „Laiku ir nuoširdžiai“ padėjo daugiau nei 10 metų vystyti verslą ir auginti pajamas.
Dar vienas mitas tai, kad neva viskas pasiekiama nuolatinėmis pastangomis ir sunkiu darbu. Kažkiek tiesos tame yra, reikia ir pastangų, ir darbo, tačiau visų pirma reikia pataikyti į savo vėžes, t. y. turėti aiškią jūsų vertybes atitinkančią viziją. Taip pat būtina turėti jau mano minėtas asmenines savybes, o vėliau suburti tarpusavyje derančią komandą. Supraskite, kad jei nesate vadovas iš prigimties, jokios pastangos to nepakeis. Tačiau jūs galite susirasti kitą asmenį, kuris vadovaus su malonumu. Sėkmingi verslininkai yra tokie, kurie sugeba savo komandose sukomplektuoti tinkamus vaidmenis, reikiamų savybių derinį bei nusistato aiškią kryptį, konkrečius įgyvendinamus ir pamatuojamus tikslus. Toliau jau vyksmas, stebėjimas, įrankių tobulinimas, žmonių ugdymas ir savalaikė komunikacija.
Taigi verslo sėkmė yra labiau planavimo, o ne intuicijos reikalas?
Intuicijos nurašyti taip pat negalima. Verslo žmonėms ji tikrai reikalinga ir puikiai pasitarnauja tada, kai susiklosto nenumatyta situacija, kada nėra aišku, kaip veikti. Intuicija tiek man, tiek kitiems pažįstamiems verslininkams yra ne kartą padėjusi atlikti sprendimus, vedančius į teigiamus rezultatus. Tačiau versle vien intuicija pasitikėti negalima, ją reikia derinti su planavimu ir tam tikrais skaičiavimais. Galiu pasakyti tiek, kad jei turite aiškų tikslą ir gerą komandą, intuicija bus gera pagalbininkė, tačiau jei nėra stabilaus, konkretaus pagrindo, ji gali net labai stipriai nuvilti.
Kas dar yra svarbu imantis verslo?
Svarbios yra tokios savybės kaip atsparumas stresui ir mokėjimas rūpintis savo energijos resursais. Dauguma pasaulio žmonių linkę ieškoti saugumo, tačiau turime suprasti, kad verslas visada susijęs su tam tikra rizika ir nestabilumu. Prieš imantis savarankiškos veiklos siūlau atsakyti sau į klausimus:
-
Dėl ko pradedu verslą?
-
Kiek aš galiu leisti sau netekti?
-
Koks kitas galėtų būti planas, jei nepasisektų?
-
Jei man prireiktų emocinio palaikymo ar pasidalinimo patirtimi, į ką galiu kreiptis?